120proc.

Noriu papasakoti apie kelias gyvenimiškas, turbūt kiekvienam studentui pažįstamas situacijas universitete, kurios ėmė ir išlindo į dienos šviesą. Šiuo įrašu noriu papasakoti kaip kartais iškyla dilema ar laikytis savo įsitikinimų, pažiūrų, patirties ir principų ar dėstytojo ir universiteto nustatytų taisyklių. Kartais pasirenki viena, o kartais kita. Tačiau po dviejų metų “santuokos” su universitetu, galiu pasakyti, kad laikui bėgant pradedi į šiuos “santykius” žiūrėti kaip kantrybės bei lankstumo lavinimo mokyklą.

VIEŠI DĖSTYTOJŲ PAREIŠKIMAI SOCIALINIUOSE TINKLUOSE. Kiekvienas esame savo Facebook anketos kalvis, kuris kaip nori taip ją nusikala ir kaip nori taip save ten pateikia viešumai. Tačiau kartu kiekvienas esame atsakingas už kiekvieną savo pasakytą žodį. Šiuo atveju net ir dėstytojo statusas kartais nesustabdo nuo “liaupsių” socialiniuose tinkluose.

Pirmadienį pasklido daug gražių kalbų ir gandų apie vieno dėstytojo nekorektišką išsireiškimą apie studentus Facebook’e. Savo draugams ir pažįstamiems jis pasakojo apie 70 studentų laiškų su rašto darbais jo elektoriniame pašte ir retoriškai klausė: “Ir man juos visus reikės skaityti?”. O dėstytojo draugai dalijosi praktiškais patarimais: “Rašyk pažymį pagal pavardę”, “skaitomos tik įžangos ir išvados”, “juk tai kaip filmas – kartais linksma, kartais graudu”.

Na, o dabar pabandykime įsivaizduoti kaip į tokį viešą pasisakymą sureaguoja studentai, kurie gyvena sesijos nuotaikomis, dirba išsijuosę, kad atliktų apie 70 laukiančių darbų ir net nesusimąsto sau užduoti klausimo dėl to ar jiems tikrai reikės visa tai padaryti?! Ir dar padaryti tai, ko dėstytojas net nenori po to skaityti. Nuteikia labai “optimistiškai” ir priverčia susimąstyti. Žinoma, gali būti ir taip, kad dėstytojas šiuo pasisakymu tiesiog juokavo ar norėjo pasakyti kitus dalykus, tačiau ir pati perskaičiusi tą pasisakymą pasijaučiau tarsi mano darbas jam būtų dar viena penkta koja.

SUKURTI TAI, KAS PATINKA, AR TAI, KAS TINKA. Gavome užduotį sukurti komandos sugalvotam projektui plakatus. Galutinis rezultatas turi būti septyni plakatai, kuriuos kuria septyni komandos nariai, kiekvienas po vieną. Įsijautę į visą projekto idėją, ja degdami ir tikėdami, sugalvojame bendrą koncepciją grupės plakatams. Na, kaip ir bet kuriame normaliame renginyje būtų – septyni kuriami plakatai turi turėti kažkokį bendrą ryšį, būti pastatyti ant to paties pagrindo. Taigi, propaguodamos minimalistinį stilių, jį ir išnaudojame kurdamos plakatus. Visą jų seriją galite pamatyti apačioje.

Nuotraukos autorė Ieva Volosevič

Tai štai kursas šiuos plakatus turės įvertinti Euroviziniu principu: vienam 12, kitam 10, kitiem dar mažiau. Klausimas iškyla toks: “Kaip vertinti tokio stiliaus plakatus, kuriuos skiriasi praktiškai tik vienas objektas, spalva ir tekstas?”. Matyt, kad šįkart tikrai viskas vyks Euroviziniu principu, daugiausiai simpatijų teks komunikabiliausiai grupės nariai, kurios draugai ją labiausiai palaikys :) O dėstytoja į tokią susidariusią situaciją reaguoja paaiškinimu, kad jeigu kiti vertina tokiu principu “tai jau ne jos problemos”. Akivaizdu, kad problema tikrai bus tik tokią koncepciją pasirinkusiems. Ir ne todėl, kad tai būtų buvę draudžiama, bet dėl to, kad dėstytojas įspraudžia studentus į dėžutę ir nenori net galvoti apie tai, kad kai kurie studentai mąsto ir už dėžutės ribų.

Dar vienas įdomus momentas šiame darbe buvo tas, jog gavome techninius reikalavimus plakatui: tam tikras sluoksnių skaičius, tam tikri panaudoti efektai, transformacijos, išmatavimai, atstumai ir kita. Tačiau taip pat vienas iš vertinimo kriterijų yra kūrybiškumas. Tai įdomu kaip išreikšti savo kūrybiškumą, kai jis jau vertinimo kriterijuose akivaizdžiai suvaržytas?

MAKSIMALUS PAŽYMYS IŠRINKTIESIEMS. Dar viena įdomi patirtis buvo su dėstytoja, kuri turėdama tris kurso pogrupius, galėjo kiekvienam parašyti tik vieną dešimtuką (finale turime apie 15 žmonių iš 80 turinčių galimybę gauti dešimtukus). Situacija buvo tokia: kiekviena komanda gauna dar kitos komandos tik iš kitos pogrupio darbą. Jį skaito ir įvertina pagal tam tikrus kriterijus. Mes gavome darbą, kurį stengėmės gana objektyviai įvertinti pagal dėstytojos nustatytus kriterijus. Visos komandos narės vien perskaičiusios darbą, pajutome, kad jis yra tikrai silpnesnis nei mūsų komandos. Viskas būtų kaip ir buvę gerai, jei nebūtų paaiškėję, kad šiai komandai dėstytoja parašė vienintelį dešimtuką tame pogrupyje. Mūsų pogrupyje vienintelį dešimtuką gavo kita komanda, ne mūsų. Taigi automatiškai mūsų komanda jau turėjo būti įvertinta žemesniu pažymiu, nes juk dėstytoja nusprendė, kad net ir esant dviems geriems darbams, tik vienam gali parašyti dešimtuką. Tai rezultate mūsų darbas buvo įvertintas žemesniu pažymiu net už tą darbą, kurį pačios skaitėme, nagrinėjome ir savo akimis matėme, kad jis yra silpnesnis.

Nusprendėme nepasiduoti ir kovoti už darbą, prie kurio dirbome pusę metų ir įdėjome tikrai nemažai dūšios. Iškovojome tai, kad dėstytoja pripažino, jog darbas taip pat vertas dešimtuko ir yra ištiesų geresnis nei tas, kurį kaip jau minėjau įvertino dešimtuku, nors jis mūsų manymu buvo silpnesnis. Tačiau dėstytoja pažymio mūsų komandai taip ir nepakėlė, su pasiteisinimu, jog tai būtų nesąžininga kitų kursiokų atžvilgiu. Tačiau kažkodėl niekas nepagalvoja apie tai, kad toks vertinimas nesąžiningas mūsų atžvilgiu.

Ir studentai padaro, pasako, nusprendžia neteisingų dalykų. Taip ir dėstytojai kartais būna ne visai teisingi. Visiems pasitaiko, tiesa? Tik gaila, kad vienetai dėstytojų pripažįsta klaidas ar neteisybes ir ima jas taisyti. Dažnesniu atveju dėstytojas yra linkęs laikytis savo nustatytų taisyklių ir net nebandyti įsiklausyti į tai, ką jam bando pasakyti studentas. Tokiose situacijose ir iškyla dilema dėl to, tai ką gi daryti tam studentui: laikytis savo tiesų ar dėstytojo? Nežinau kuris atsakymas yra teisingiausias visuotinai, tačiau savo poziciją išsakau tuo, kad nusprendžiau papasakoti apie tokius nutikimus. Vien šis įrašas gali būti dar viena situacija apie kurią bus galima papasakoti atskirą istoriją. Juk dėstytojas yra pajėgus dėl neaiškių priežasčių sumažinti pažymį ar apskritai nebūti linkusiu į kurio nors konkretaus studento pusę dėl tik jam žinomų priežasčių.

Kantrybės, jėgų ir įkvėpimo artėjančiai sesijai!

Iveta

Turbūt kiekviena jauna šeima arba savarankiškai pradėjęs gyventi žmogus susiduria su mintimis apie tai, kaip dabar suvaldyti visus banknotus ir monetas tupinčius piniginėje ir banko sąskaitoje. Juk taip sudėtinga atsiminti kiek kam ir už ką dar reikės sumokėti bei kada ir kiek pinigėlių planuose yra gauti. Jau metus ir keturis mėnesius naudojame šeimoje vieną paprastą sistemėlę, kuri palengvina mūsų dienas ir finansus :) Nieko perdėm stebuklingo, tačiau galbūt kas nors kaip tik ieškote to, tad pasidalinu.

Išbandžiau ne vieną finansų valdymo įrankį internete, tačiau nei vienas man neįtiko iki galo, todėl pati ėmiau ir sudėjau viską, kas man aktualiausia į vieną excel failą. Jį užpildyti užtrunka iki 10min. per dieną, o rūpesčių nuo pečių nukrinta dešimtim!

SISTEMOS PRIVALUMAI:

1. Galite sekti kiek viso išlaidų turite per mėnesį.

2. Galite matyti kokios rūšies tos išlaidos, bei kiek per mėnesį išleidžiate būtiniems ir ne dalykams.

3. Nepasimeta paskolinti ir pasiskolinti pinigėliai.

4. Visada matote bendrą šeimos pinigėlių likutį, bendras išlaidas ir bendras pajamas.

5. Jeigu viena kita dešimtis litų kur nors pasimetė visada tai sužinosite, dokumente rodoma finansų paklaida.

6. Yra galimybė surašyti visus mokesčius ir atidėjus pinigėlių jiems, matyti kiek dar liko atidėti iki pilnos sumos mokesčiams (Analogiškai galima atidėti pinigėlius kelionėms ar kitokioms svajonėms)

7. Kiekvieną išlaidų eilutę jums tereikia nuspalvinti tam tikra spalva priskyrus ją kuriais nors išlaidų rūšiai. Excel skaičiuoklė pati už jus suskaičiuos kiek tokios spalvos išlaidų yra viso. (Kad galėčiau įvesti tokį dalyką į dokumentą, turėjau šiek tiek pakoreguoti programą, tad įjungiant dokumentą Jums gali išmesti žemiau parodytą lentelę. Tokiu atveju spauskite “Enable”)

8. Jeigu karts nuo karto suvesite visas išlaidas ir pajamas, nebenutiks taip, kad išleistumėte daugiau nei gaunate.

9. Matydami būtinų ir nebūtinų išlaidų sumas, reikalui esant žinosite kur galite pasispausti, matysite savo silpnas vietas.

10. Visuomet galite dokumentą patobulinti pagal savo norus ir poreikius :)

Parsisiųsti tokį dokumentą galite čia. Tikiuosi, kad išeis kam nors į naudą ir labai linkiu, kad jūs valdytumėte savo piniginę, o ne ji jus!

Itin gražaus savaitgalio visiems!

Iveta

Per savo gyvenimą augau drauge su keturiais ar net penkiais šunim. Ir tik dabar ėmusi skaičiuoti, suprantu iš kur ta meilė gyvūnams ir tokios pastangos dabar jau savo šunį užauginti geru draugu. Tai tėvų nuopelnas, nes vaikai užaugę su augintiniais visai kitokie. Matyt ir aš jaučiu kažkokią tai pareigą pratęsti tą tradiciją ir kažkada savo vaikams įdiegti tuos pačius jausmus gyvūnams.

PIRMAS MANO ŠUO - DORA (PRANCŪZŲ BULDOGĖ). Tuo metu dar gyvenome Alytuje. Kažkokiais reikalais aš ir tėvai išvažiavome į Vilnių. Užsukome pas gimines. Internetas tuo metu buvo kažkoks “kosmosas”, bet jau tada supratau, kad baisiai naudingas dalykas. Tai štai giminės, nugirdę tėvų mintis apie ieškomą šuniuką, sakė: “pažiūrėsime internete”. Pamenu, kad po to važiavome į Kauną, kur jau visai vėlai užėjome į didelį kambarį. O ten bėgiojo keletas šuniukų – prancūzų buldogų. Viena buvo visa juoda, su baltu pilvuku ir dviem baltais taškiukais ant kaklo. Vadino ją “Boruže”. Kai vežėmės ją į namus, ji automobilyje sugebėjo padaryti viską, ką turbūt galėjo, bet tai nereiškė, kad mes ją mylėsime mažiau. Vieną kartą bandžiau ištraukti jos užstrigusį kaulą, o ji įkando man taip, jog dar dabar turiu pailgą randelį ant vienos rankos piršto, bet net ir tai nereiškė, kad aš ją mylėsiu mažiau. Ir net prieš gerą savaitę sesės pasakyta frazė man priminė, kad turbūt dar ir dabar, kai jos jau nebėra, aš jos nepamiršau. Sesė pasakė: “Aš gerai prisimenu, kai atėjau prie tavęs ir pasakiau, kad Doros nebėra, o tu nieko nepasakei ir toliau kažką darei”. Tiesa yra tokia, kad nenorėjau sesėms parodyti kaip man buvo skaudu. Nes aš pati ją paskutinėmis valandomis nešiojau ant rankų jau visą cypiančią iš skausmo ir negalinčią judinti galinių kojų. Ir kas baisiausia, aš pati negalėjau padaryti nieko, kad tai praeitų ir jai pagerėtų. Turbūt visada galvosiu, kad nesąžininga buvo tai, jog tiek metų kartu augus aš galiu tik stebėti kaip ji mus palieka.

DVIEJŲ ŠUNŲ NEPRARASIM. Nebepamenu ar tikrai sekančią dieną po to, bet tėtis sulaukė skambučio iš tetos, gyvenančios Trakuose: “Radome leisgyvį šunį, ar galėtum nuvežti pas veterinarą?”. Nuvežus daktaras pasakė: “Palikit, nieko čia nebepakeisi”. O tėtis nesutiko ir pasakė, kad negali prarasti dviejų šunų vienu metu. Paėmė ją tokiame stovyje kokiame rado ir parvežė namo pas mus. Ji visa virpėjo, bijojo prisilietimų ir bet kokio staigesnio judesio. O buvo juoda kaip smala, bet kaulai iš bado taip kyšojo, jog atrodė, lyg tie šunys, kurių veislei tai būdinga. Dabar, jau turbūt po kokių 3, o gal net daugiau metų, ji tokios pat juodos lyg smala spalvos, papilnėjusi, grakšti, baisiai meili ir kuo sveikiausia. Tėvai parsiveždami ją į namus, patikėjo, kad praradus vieną šunį, gavo vietoj jo kitą ne atsitiktinai. O aš kažkaip jos niekada taip nebeprisileidau kaip ankstesnio šuns. Gal tas amžius tuo metu darė savo, kai kūriausi savo pasaulio taisykles ir maištingai laikiausi tik jų… Taip ir pasiliko, kad tėvai jau nebekartojo “šuns norėjai tu”, nes iš tikrųjų antrasis šuo tapo labiau tėvų šuniu. Ir aš dar iki šiol jaučiu tą skirtumą. Bet tai nereiškia, kad pats šuo mane mylėjo mažiau. Dar ir dabar užsukus pas tėvus ji atrodo tuoj prašneks iš to džiaugsmo, kad tu čia :)

SAVA ŠEIMA - SAVAS ŠUO. Kažkada su tėvais matėme kaip vienas labradoras maudosi ežere ir po to paklusniai atbėga pas šeimininką, o tas šviesus kailis! Tą akimirką pagalvojau, kad vieną dieną tokį turėsiu ir aš. Na, o dabar aš turiu jau savo šeimą ir tuo pačiu turiu tą lauktą labradorą vardu Atila. Ir kai geriau pagalvoju, jau kokia pusę metų nebuvo tokios dienos, kad nenusišypsočiau vien dėl Atilos. Mes jo nelepinam ir tikrai neleidžiame visko, ko tik jis užsinori, tačiau dabar aš gyvenu su pirmu šuniu savo gyvenime, kuris būtų toks atsidavęs ir toks mylintis mane. Jis visada būna šalia. Nuo pačių pirmų dienų jis neatsiplėšdavo nuo mano kojų, o kai paaugo ir nebetelpa ant jų, vis gulinėja kur šalia. Net esant tualete, vonioje ar kitame kambaryje, žinau, kad iš ten išeinant turėsiu duris atidaryti atsargiau, nes už jų ištikimai lauks jis. Net išgirdęs kokį griežtesnį žodį, jis vistiek po kurio laiko ateina ir lyžteli žandą. O mes su Kipru vis vienas su kitu susižvalgome ir sušnibždam: “Koks jis nerealus”.

Kartais tikrai imu manyti, kad visi šunys, su kuriais augau mane vis kažko išmokė ir kažkokia dalelyte esu kas esu dėl jų. Už tai ačiū tėvams. Nežinau ar jie sąmoningai mus su sesėmis nuolat laikė prie gyvūnų, tačiau užaugome tikrai mylinčios tai, kas gyva. Aš lygiai taip pat tikiuosi, kad kada nors Atila jau užaugęs ir mūsų vaikus išmokys gyvenime labai daug. Ir viena iš svarbiausių pamokų bus ta, jog šuo myli tave besąlygiškai – nepriklausomai nuo nuotaikos, dienos ar oro. Žmogus turėtų dažniau pasimokyti iš gyvūno kaip iš tikrųjų mylėti.

Kai kas diena prabundi prie jo, nei nesusimąstai kiek įkvėpimo tas rytinis žvilgsnis į jį vis suteikia kiekvienai dienai. Tik žiūrėk išvažiuoja penkioms dienoms ir iškart kažkur pradingo įkvėpimas, pradingo noras dėl ko nors stengtis, pradingo jis - pradingo viskas.

Įsivaizduoju tiems, kurie neturi antros pusės, tokie dalykai turėtų keistai skambėti. Kažkada skambėjo taip ir man. Atrodė, kad moteris tai nepriklausomybės sala. Ką nori į ją pasikviečia, nors ir antrąją pusę tegu susiranda, vistiek išlieka joje tas nepriklausomybės krislelis nuolat surandantis kur, ką ir kaip padaryti savaip. Tačiau štai trečia diena namie tik aš ir mūsų Atila ir jokios “neprilausomybės salos” nerasta. Užtat akivaizdžiai rastas ilgesys.

Taigi, šis įrašas dabar galėtų toliau imti ir pasakoti apie tai, kaip prisirišimas ir meilė iš mūsų, moterų, atima nepriklausomybės likučius. Tačiau jis nebus apie tai. Jis bus apie tai, kaip aš bandysiu likusias kelias dienas susigrąžinti tą džiaugsmą buvimui vienai :)

Vasario 28d., 2012m.

Žinote tuos visus smulkius darbelius, kuriuos nugrūdi į giliausią stalčių, dienotvarkės puslapio kampą ar nepasiekiamiausią kompiuterio folder’į? O taip, paskutiniu metu visus juos ten giliai talpinau ir vis sakiau – vėliau, vėliau. Ėmiau, prisėdau ir pradėjau viską iš eilės daryti. Įsijungiau garsiai daug geros muzikos ir niūniuodama, pečius žaismingai pajudindama štai ir baigiau! Kartais atrodo, kad muzika užgožia visas nelinskmas mintis apie įkvėpimo pradingimą ir štai jis vėl čia!

Nusprendžiau, kad laikas pasilepinti ir pagaliau užsirašiau į SPA saloną. Dabar jau jokie darbai ar reikalai nebesutrukdys, ketvirtadienį aš lepinuosi! :) O prie to pačio, pagalvojau, kad iš tikrųjų laikas šiek tiek labiau pamąstyti ir apie save, ne tik mus. Paprastai, jeigu ką nors prenumeruojame, tai kažką, kas aktualu abiems. Na, o šįkart prenumerata metams jau užsakyta žurnalui, kurį skaitysiu aš, aš ir tik aš.

Kai jaučiu, kad viskas viduje pradeda dėliotis į teisingus stalčiukus vis apima noras, kad ir aplink viskas būtų tvarkinga. Matyt norisi balanso, todėl nieko nelaukdama visus namus ta proga, kad galiu bent trumpam įvesti tik savo tvarką, ėmiau ir sutvarkiau nuo iki. Man labai patinka tas jausmas, kai vaikštai per namus ir viskas tvarkinga, dar už lango sninga… Tada tik arbatos dar pasidarai, atsisėdi prie lango ir mėgaujiesi tuo, kad gerai jautiesi ne tik namuose, bet ir viduje :)

O tada gyvenimas atrodo ima ir dar nusišypsodamas visa tai patvirtina, kai paskambina seniai girdėta giminaitė ir pasako, jog yra nauja perspektyvi galimybė susijusi su Tavo ateities planais. Tada tik imk pats ir šypsokis iš to, kaip viskas einasi puikiai. Būtent tada, kai tu nustoji jaustis prastai dėl tokių dalykų kaip antros pusės išvykimas ir imi džiaugtis galimybėmis, kurias tai sukuria.

Vasario 29d., 2012m.

Keista, tačiau mūsų protas taip reaguoja į aplinkinius pasikeitimus. Tik vieną dieną visaip kaip bandžiau savijautą iš pagrindų pakeisti ir po kelių dienų visai nespalvingų sapnų šią naktį pagaliau susapnavau labai gražų sapną. Į vieną klausimą jau ilgokai ieškojau atsakymo ir kas įdomiausia, sapne jį gavau. O kas dar įdomiau, po šio sapno visą dieną lydėjo toks keistas jausmas – ramybė.

Su tuo jausmu atkeliavau ir į universitetą, atsiskaičiau darbą ir neskubėjau, savęs nespaudžiau, nes vistiek žinojau, kad niekur nepriskubėsiu. Viskas plaukė malonia, ramia vaga. Na, o vėliau po arbatos puodelio su kursioku, dar pargrįžau namo. Pasivaikščiojome su Atila ir tuomet išvažiavau į Panoramą, kur laukė susitikimas dėl projekto, prie kurio dabar dirbu.

Ištiesų turėjau sulaukti kol Kipras grįš ir tada susitikti dėl šių reikalų, tačiau nusprendžiau, kad jeigu jau savarankiškai, tai savarankiškai. Ir nepasigailėjau! Išsiaiškinome tai, kas kirbėjo, gavau dar papildomą dozę įkvėpimo ir motyvacijos su viskuo judėti pirmyn. O turbūt didžiausią įspūdį tą vakarą paliko malonus nutikimas po susitikimo. Visiems išsiskirsčius aš likau viena, nes dar laukiau atvykstant senai matyto draugo, Karolio. Belaukiant mane užkalbino netoliese sėdinti pora ir dėl nugirsto pokalbio gavau darbo pasiūlymą. Neįtikėtina, vidury restorano, tokioje neįprastoje situacijoje ir dar dėl to, jog nugirdo kažką, kas sugebėjo be mano pačios pastangų juos įtikinti mane užkalbinti. Po šio karto supratau, kad reikia dažniau susitikimus organizuoti viešose erdvėse. Pasirodo jų galimybės neribotos!

O atvykus Karoliui, praleidom ne vieną valandą besišnekučiuodami apie senus laikus, apie naujus įvykius mūs gyvenimuose bei keletą minčių apie ateitį. Ir sėdėdami ten užkabinome temą, kuri man šiomis dienomis viena iš aktualiausių – kodėl į gyvenimą atėjus antrai pusei mes taip nustumiame į antrą planą viską, ką turėjome prieš tai? Išties, įdomus dalykas ta meilė. Ir tuomet susimąsčiau, kad štai nebūtų Kipras išvažiavęs, greičiausiai kaip visada būtume bambėję, kad reikia kada susitikti, bet vargiai tai būtų įgyvendinta.

Ir nors ta diena buvo tokia pilna įspūdžių, ir lova lyg magnetas traukė, vistiek prisėdau dar patikrinti el.paštą. O ten radau du teigiamus atsakymus į man svarbius klausimus. Apsidžiaugiau, kad projektas juda ir žmonės taip puikiai sureaguoja į mūsų pasiūlymus, kurie nulems dar didesnį viso ko augimą.

Ir turbūt galutinai šypsenėlę prieš miegą paliko tai, jog Kipras lyg skaitydamas mano mintis net Slovakijoje, parašė žinutę apie tai, kad Ketvirtadienio vakarą nedirbs. Puiku, pamatysiu jį naktimi anksčiau :)

Kovo 1d., 2012m.

Na, o pavasaris prasidėjo su viena paskaita universitete, dar trumpučiu, bet vistiek susitikimu su Justina papietauti (moteriškai paplepėjom apie paskutines naujienas) ir, žinoma, su tuo lauktu atsipalaidavimo laiku SPA. Gulėjau tą akimirką kambarėlyje, kuris kvepėjo ir atrodė taip, lyg Balio sala. Tiksliau kaip tokia, kokią ją įsivaizdavau. Žiūrėjau į tas šokančias liepsneles žvakėse ir mėgavausi tuo, kad štai už keleto valandų mano antroji puselė vėl bus su manimi, o aš sugebėjau sau įrodyti, kad jo išvykimas nėra pasaulio pabaiga.

Manau, tai ir yra svarbiausia – nepamiršti, jog esi asmenybė turinti ir savų poreikių, interesų, pomėgių, tačiau tuo pačiu sugebėti būti ir savo antros pusės dalele. Tai labai sunku, tačiau kai atrandi tą auksinį viduriuką, įsivyrauja žavi harmonija ir ramybė :) Ir nebūtinai tą viduriuką turi atrasti SPA centre, Balio saloje ar antrai pusei išvykus. Tą viduriuką reikia atrasti kasdien, kiekvieną akimirką ir visur.

To ir linkiu!

Iveta

Esame labai pamėgę sušius ir jie pas mus jau gan dažnas svečias virtuvėje. Sunku pasakyti kas taip žavi - ar gaminimo procesas, ar tai kaip skanu būna jau tiek išlaukus, ar tai, kad maistas toks lengvutis ir toks malonus skrandžiui :) Vakar šiek tiek eksperimentavome, improvizavome ir šįkart ne su lašiša, o šamu. Apačioje rezultatas 4 receptai. Gal ir Jus įkvėps improvizacijoms :)

ŠAMO IR RYŽIŲ PARUOŠIMAS:

1. Atskriame žuvies mėsą nuo karštai rūkyto šamuko odos ir kaulų (pasistengiame nesuvalgyti visos žuvies dar begaminant).

2. Paruošiame ryžius pagal straipsnį čia.

1 RECEPTAS

PASIRUOŠIMAS GAMINIMUI:

1. Smulkiai supjaustome papriką, jelapeną, saulėje džiovintus pomidorus. Įdedame karštai rūkyto šamuko, įlašiname porą lašų Tabasco padažo. Sumaišome visą masę ir paliekame indelyje.

2. Smulkiai supjaustome žalią pomidorą, dedame šamo ir sojos labai nedaug. Viską sumaišome ir paliekame indelyje.

3. Smulkiai supjaustome agurką, sumaišome su Philadelphia sūriu, įdedame šamo, juodųjų pipirų ir džiovintų krapų. Viską sumaišome ir paliekame indelyje. (Šios masės skonis yra lyg šiokia tokia avantiūra, tad ne visiems gali patikti)

SUŠIO GAMINIMAS:

Imame maždaug 20g. ryžių, formuojame juos į mažą “cepeliniuką” :) Ant jo patepame šiek tiek wasabi ir apsukame ketvirčiu jūros dumblio lapo ir į ertmę sušio viduje dedame išanksto pasiruoštą masę (1,2,3).

2 RECEPTAS

PASIRUOŠIMAS GAMINIMUI:

1. Nulupame agurko žievelę ir supjaustome jį juostelėmis.

2. Gaminame Philadelphia sūrio padažą: Į indelį įdedame du arbatinius šaukštelius Philadelphia sūrio. Labai smulkiai susmulkiname pusę mažo, sudžiovinto čili pipiriuko. Sumaišome jį su sūriu.

SUŠIO GAMINIMAS:

Paskleidžiame ryžius ant jūros dumblių, tepame juostelę paruošto Philadelphia sūrio padažo. Dedame juostelę šamo ir agurko. Vyniojame suši.

3 RECEPTAS

PASIRUOŠIMAS GAMINIMUI:

1. Pasiruošiame šamą, Hellmanns majonezą ir supjaustome avokadą labai plonais grežinėliais. Viską paliekame.

SUŠIO GAMINIMAS:

Ant pusės jūrų dumblių lapo paskleidžiame ryžius, apverčiame, kad matytume jūros dumblį. Dedame juostelę šamo ir majonezo. Susukame ir ant viršaus uždedame avokadą.

p.s. Daugiau apie tai, kaip pagaminti inside-out sušius čia.

4 RECEPTAS

PASIRUOŠIMAS GAMINIMUI:

1. Nulupame agurko žievelę ir supjaustome jį juostelėmis.

2. Pasiruošiame Philadelphia sūrio ir sezamo sėklų.

SUŠIO GAMINIMAS:

Ant pusės jūrų dumblių lapo paskleidžiame ryžius, apverčiame, kad matytume jūros dumblį. Dedame juostelę šamo, Philadelphia sūrio ir agurko. Susukame ir pabarstome sezamo sėklomis. Papuošimui galima uždėti wasabi ikrų arba bet kokių kitų ikrų su trupučiu krapo.

Post Scriptum

Mums labiausiai prie širdies ketvirtas receptas, tačiau čia kaip ir visur skonio reikalas. Bon Appetit!

Iveta

Gyvenime sutinkame labai daug žmonių, su kai kuriais praleidžiame vos keletą sekundžių, kitiems skiriame ir minutėlę vieną kitą, dar kitiems valandas, o štai galiausiai kai kuriems paskiriame ir visą savo gyvenimą. Šiandien sutikome antrus metus drauge su mano Gyvenimo žmogumi, todėl noriu pasidalinti keletu palinkėjimu visiems laukiantiems nesulaukiantiems ir vasario 14d.:

Draugystės. Būkite vienas kitam nepakeičiamais draugais, palaikančiais vienas kitą net ir sunkiausiose akimirkose. Sudėkite kardus ir žygiuokite per gyvenimą bendromis jėgomis.

Ryšio. Tegu jus jungia nematoma gija, kuri stipresnė už bet kokį metalą, bet kokias audras ir sunkumus. O mato ir jaučią ją tik du – Jūs.

Energijos bendriems tikslams. Niekada nestokokite jėgų ir energijos įgyvendinti tam, apie ką pasikalbate prieš miegą, apie ką pasvajojate. Pildykite didžiausias ir beprotiškiausias savo svajones, tegu jos niekada neapsineša dulkėmis.

Aistros vienas kitam ir gyvenimui. Tegu jūsų akyse šoka kibirkštėlės, tegu Jumyse vis dega ta aistros liepsnelė vienas kitam ir visam gyvenimui. Žingeidžiai imkite iš gyvenimo viską, ką jis duoda, dekite aistra!

Minčių skaitymo. Jauskite vienas kito norus ir troškimus. Per dažnai gyvename tik sau ir nepastebime to, kas sukasi mūsų mylimųjų galvoje ir širdyje. Paklausykite, juk ten sukasi tiek daug visko!

Idėjų kasdienybei nuspalvinti. Būkite idėjų varikliukai, kurie nuolatos kuria naujas idėjas ir stebina vienas kitą. Spalvinkite visus sunkius pirmadienius ir kitas dienas ryškiausiomis spalvomis, spalvinkite, tai, kas jau tapo rutina. Juk tam nereikalinga proga!

Namų pulsuojančių jaukumu. Kurkite ir puoselėkite namus, kurie taps Jūsų užuovėja, jūsų pabėgimo nuo problemų, darbų, reikalų vieta. Prieš užeidami į namus, už durų palikite viską, kas nuliūdintų Jūsų mylimuosius. Čia turi gyventi tik teigiamos emocijos.

Bendrumo jausmo. Rečiau sakykite “aš” arba “tu” ir kuo dažniau tarkite “mes”. Žvelkite ne į vienas kitą, o viena kryptimi ir jauskite, kad tampata kažkuo labai bendro, vientiso ir mylinčio vienas kitą besąlygiškai.

Ošiančių jausmų jūros. Pirmi metai drauge būna nuostabūs – staigmenos, idėjos, begaliniai siekiai. Vėliau ta jausmų jūra nurimsta ir tik viena kita bangelė nusirita iki kranto. Buvimas kartu daug metų nereiškia, kad turime tramdyti tą jūrą. Tegu ji ošia, tegu ji siaučia ir rėkia visam pasauliui apie tai, kaip mylite vienas kitą.

Daug juoko drauge. Išmokite viskame įžvelgti gerąją pusę, džiaukitės tuo, kas gero įvyksta Jūsų gyvenime ir iš širdies juokitės iš to, kas ne taip džiugina. Dviese lengviau panešti visus gyvenimo sunkumus, o dar geriau išmokti ir iš jų pasijuokti!

O pabaigai, pažvelkite į savo antrąją pusę, kuri dabar virtuvėje, kažkuo užsiima, kažką veikia ir dabar įsivaizduokite tą pačią virtuvę tuščią ir be jo. Skirtumas yra ir didelis, tiesa? Tausokime tai ką turime :)

Iveta

Na, štai! Įkeliu pagaliau ir antrąją dalį straipsnio apie tai, kaip padidinti savo FB puslapio fanų skaičių. Nepriimkite to kaip nenuginčijamos tiesos, nes tiek aš, tiek Jūs nuolat mokomės :) Ir galbūt tai, kas tiesa šiandien, nebebus tiesa jau rytoj. Todėl kviečiu į viską žiūrėti kūrybiškai, neįsitatyti savęs į rėmus ir pasistengti iš šio įrašo pasiimti tai, kas aktualiausia Jums.

KITŲ PUSLAPIŲ LIKE’INIMAS BEI JŲ ŽYMĖJIMAS TAIP PAT GALI ATVESTI PAS JUS NAUJUS FANUS. Kiekvienas FB puslapis gali like’inti ir kitus puslapius, dalyvauti jų gyvenime, komentuoti, spausti “like” po įrašais, pažymėti juos nuotraukose. Paklausite kokia iš to nauda? O ji tikrai yra.

Visų pirma, šamukų puslapio atveju, keliant nuotraukas su receptais, mes iškart galime žymėti nuotraukose visus receptų puslapius. Receptus pamatys tų puslapių fanai ir taip dar daugiau žmonių sužinos apie jūsų FB puslapį. Tačiau nebūkit spam’intojai ir žymėkite tuos puslapius nuotraukose, kuriems ta nuotrauka/ įrašas yra aktualūs.

Antra, tokiu pačiu būdu bet kokį puslapį galite pažįmėti ir savo statuso atnaujinime, net ir tada, kai jokios nuotraukos nėra! Pavyzdžiui, mes šamukų puslapyje tai išnaudojome skelbdami apie numatomus žuvies pristatymus. Na, sakykime, numatomas naujas pristatymas Vilniuje. Taigi, pranešime apie tai sužymime visus puslapius, kurie susiję su Vilniaus miestu.

Trečia, pa’like’intuose puslapiuose galite komentuoti, spausti “like” po visais įrašais ir nuorodomis. O tai reiškia, kad kiekvienas naujas Jūsų parašytas komentaras gali sudominti atsitiktinį skaitytoją, jis paspaus ant Jūsų pavadinimo ir taip atsidurs jau Jūsų puslapyje. Tačiau kartu tai reiškia, kad kiekvienas jūsų kuriamas komentaras kituose puslapiuose turi būti gerai apgalvotas ir tiek įdomus, kad sudomintų vartotoją pasidomėti jumis daugiau. Dar vienas svarbus pastebėjimas yra tai, kad tai užima laiko. Tam, kad sukurtumėte kokybišką komentarą, turite būti susipažinę su turiniu, kurį pristato tas įrašas, o tai užtrunka.

Beje net ir turėdami daug mėgstamų kitų puslapių, galite pasirinkti, kuriuos 5 matys Jūsų fanai (žiūrėti paveikslėlį žemiau).

KUO DIDESNIS “TALKING ABOUT THIS”, TUO DIDESNI JŪSŲ ŠANSAI SULAUKTI DAR DAUGIAU GERBĖJŲ. Na, visų pirma rodikliai, kuris Jums turėtų labai rūpėti tai yra du skaičiukai kairėje puslapio pusėje: “like this” ir “talking about this”, kurie yra matomi ne tik jums, bet ir visiems Jūsų fanams. Šis skaičius rodo kiek žmonių yra sukūrę istorijas apie jus. Istorijos tai: “pa’like’inimas, pakomentavimas, pasidalinimas su draugais, jūsų pažymėjimas nuotraukose bei įrašuose ir kt. Kuo daugiau žmonių kalba apie jus, tuo geriau, nes tai pamato jų draugai, draugų draugai ir taip plečiate savo fanų skaičių. Jūsų tikslas turėtų būti paskatinti apie jus kalbėti kuo didesnį kiekį jūsų fanų. Pavyzdžiui, šamukų puslapyje esame pasiekę gana nemažą procentą kaip tokiam kiekiu fanų – 48% mūsų fanų šiuo metu yra sukūrę kokią nors istoriją apie mus. Palyginimui, “15min” - 4.5%. Žinoma, didėjant fanų skaičiui šį procentą palaikyti didelį darosi vis sunkiau!

Dar vienas dalykas, kurį turėtumėte žinoti – statistika yra savaitės senumo. Tik po savaitės matysite šiandienos savo puslapio statistiką. Kiekvieną dieną ji yra atnaujinama, tačiau kaip ten bebūtų vis dėlto atsilieka septyniomis dienomis.

TYRINĖKITE STATISTINIUS DUOMENIS IR ATSIŽVELGDAMI Į JUOS, JUDĖKITE PIRMYN. Kiekvienam puslapiui turbūt svarbūs yra labai skirtingi puslapio statistikos duomenys, todėl neišsiplėsiu. Tai jūsų “smėlio dėžė” ir jūs turite nuspręsti kuri pastatyta smėlio pilis yra pati reikšmingiausia. Mes šamukų puslapyje šiuo metu labiausiai domimės tuo, kaip sekasi kiekvienam iš mūsų paliktų įrašų puslapyje. Daug sužinome, nes pradedame suprasti kaip parašyti įrašai nusiseka labiau, koks turinys nėra toks patrauklus ir t.t.

Galiu rekomenduoti “The Chocolate” straipsnį, kuriame jie labai trumpai ir koncentruotai apžvelgia statistiką, kurią galime matyti FB ir paaiškina ką kiekvienas punktas reiškia. To turėtų pakakti.

KADA GERIAUSIA YRA KELTI ĮRAŠUS FB PUSLAPYJE? Yra padaryti tyrimai, teigiantys, kad geriausia post’inti Facebook puslapiuose yra nuo 10val. Iki 15val. Iš asmeninės patirties dar galiu pasakyti, jog taip pat puikiai tinka maždaug 21val. (mums ji visada pasiteisino), nes žmonės dar nemiega, bet kažką juk veikti iki einant miegoti dar reikia :) Savaitgalis yra “tricky thing”. Man kol kas atrodo, kad jie labai nenuspėjami. Draugas dirbantis klube tą patį sako apie savaitgalius, taigi matyt savaitgalių nenuspėjamumas galioja visur. Bet kiek teko stebėti, labiausiai savaitgaliais pasiteisina tik įrašų kėlimas ryte.

IŠ KO SUSIDEDA GERAS POST’AS? Iš užrašų įkeliu tips’us, kuriuos užsirašiau bedirbdama su šamukų puslapiu:

1. Stenkitės ne tik informuoti žmones, o juos įtraukti ir sudominti.
2. Kelkite išraiškingas nuotraukas, video įrašus, citatas (gali būti humoristiniai), susijusius su Jūsų tema.
3. Ieškokite įdomios medžiagos ir kituose šaltiniuose, o tuomet tais atradimais pasidalinkite ir su savo puslapio fanais.
4. Naudokite tokias frazes kaip: “Paspauskite patinka, jei…”, “Pakomentuokite, jei…”.
5. Geras post’as turi traukti dėmesį.
6. Taip pat jis turi pasakoti apie tai, kas domina 95% Jūsų auditorijos.
7. Post’indami visuomet galvokite apie tai, kokie žmonės yra Jūsų fanai – moterys/ vyrai/ jų amžius/ pomėgiai/ gyvenamoji vieta ir ar tai, ką norite pasakyti bus jiems aktualu.
8. Rašykite paprasta, visiems suprantama kalba.
9. Stenkitės post’u parduoti svajonę, kurios siekia jūsų auditorija.
10. Kiekvienas post’as turi skatinti kokį nors fanų veiksmą.
11. Jeigu Jūsų FB puslapis paskaoja apie kokią nors paslaugą/ prekę, pasidalinkite atsiliepimais, jie veikia magiškai.
12. Jeigu jūs – tai verslas, pasakokite apie tai, kaip vyksta Jūsų verslas, kokia Jūsų kasdienybė. Kelkite nuotraukas iliustruojančias tai, papasakokite fanams pirmiems apie tai, apie ką visi kiti sužinos vėliau. Leiskite žmonėms pasijausti taip, tarsi, jie patys dalyvauja visoje jūsų darbo virtuvėje.
13. Tris kartus per savaitę pakalbėkite apie “orą”. Tai reiškia, paklauskite žmonių kaip jiems sekasi ištverti šiuos šalčius, ką jie planuoja veikti savaitgalį ir kt.
14. Nepamirškite, kad 99% jūsų fanų net neužeina į Jūsų FB puslapį. Jie jūsų įrašus mato savo News feed’e tarp daugelio kitų. Todėl pasistenkite būti matomi.
15. Galite visus post’us suskirstyti temomis. Pavyzdžiui, NAUJAS PRISTATYMAS, SVEIKA MITYBA, ĮDOMU ir kt. Tai fanams padės akimirksniu suprasti, ką jie perskaitys jūsų post’e.
16. Jūsų įrašai turi būti trumpi ir “skanūs”.
17. Post’us skelbkite su nuotraukomis arba video filmukais, jie 80% labiau linkę būti pastebimi.
18. Per dieną sukurkite nuo 2 iki 5 naujų įrašų savo FB puslapyje.

Kol kas tiek, mielieji :) O aš grįžtu toliau puoselėti “Pietums noriu šamo” puslapio ir ieškoti kitų atradimų, kuriais galbūt dar po kiek laiko ir eksperimentų galėsiu pateikti Jums.

Nepamesit kibirkštėlių akyse!

Iveta

Ar žinote kokią žuvį valgote? :) Trumpai apie tai ar jūros ešerį pirkti bei valgyti rekomenduojama, kaip jį atpažinti, o taip pat žuvų eksperto Artūro Merkio komentaras apie jūros ešerius.

REKOMENDACIJA. Dėmesio! Venkite pirkti šias giliuose vandenyse gyvenančias žuvis. Dėl lėto augimo ir brendimo jos yra itin jautrios pergaudymui.

PAPLITIMAS IR IŠTEKLIAI. Gyvena daugiausiai Šiaurės Atlante nuo Špicbergeno salos iki Šiaurės Amerikos pakrantės. Jūros ešerių ištekliai yra pereikvoti.

KAIP ATPAŽINTI? Jūros ešerius galima atpažinti iš raudonos spalvos, taip pat išsiskiria didelės akys ir išsišovusi į priekį apatinė žiočių dalis. Jūros ešerys gali užaugti iki metro ilgio ir sverti iki 15 kg. Ši žuvis subręsta tik 10-12 gyvenimo metais, kai užauga iki 30-40 cm ilgio.

JŪROS EŠERIAI – POVANDENINIAI ARCHITEKTAI. Amerikos biologai stebėdami jūros ešerius, nustatė, kad šios žuvys, ne tik ieško maisto ir partnerių, bet ir rausia smėlį. Jie, tarsi povandeniniai architektai. Kaip pasirodė, Jūros ešeriai, ne atsitiktinai kasa smėlį, taip jie stato urvus. Šios žuvys stato urvus ir juos prižiūri ilgą laiko tarpą. Urvų gylis, gali siekti kelis metrus.

IŠNYKUS JŪROS EŠERIAMS, IŠNYKS IR OMARAI. Šiuose urvuose pradeda gyventi, pavyzdžiui Omarai, o smėlis, kurį išneša Jūros ešeriai sudarydamį povanedinius smėlynus, greitai būna apgyvendinti koralinių polipų ir taip susiformuoja koraliniai rifai. Kaip žinia, suvalgius visus Jūros ešerius, žmonija praras ir Omarus, kadangi tai neatsiejami vienas nuo kito gyvūnai.

Noriu pastebėti, kad, pavyzdžiui, afrikiniai šamai yra auginami uždaruose baseinuose recirkuliacinėje sistemoje, kurios dėka pasauliniai žuvies ištekliai nėra eikvojami.

ŽUVŲ EKSPERTO, ARTŪRO MERKIO KOMENTARAS. Kaip ir daugumos šiaurinių jūrinių žuvų, šių žuvų mėsa yra gana riebi ir maistinga, be ašakų. Kadangi šios žuvys gyvena prie dugno dideliuose gyliuose, tai pagautos ir ištrauktos į vandens paviršių jos atrodo nelabai patraukiai – akys iššoka, o per pražiotą burną kyšo viduriai. Prie Norvegijos krantų gyvenantys ešeriai retai užauga didesni kaip 1 kg. Tačiau plačioje jūrinių ešerių giminėje yra rūšių ir individų, kurie užauga ne tik 10-15, bet net ir 300 kg.

Dėl pasaulyje teisiškai nesureguliuotų žvejybos taisyklių ir besaikės žvejybos daugumai jūrinių ešerių rūšių kyla išnykimo pavojus.

P.S. Norvegų jūroje gyvenančių jūrinių ešerių mėsa smarkiai skiriasi nuo šamų mėsos, todėl palyginti yra sunkoka.

Dėkoju Lietuvos gamtos fondui bei Artūrui Merkiui už pagalbą rašant šį įrašą :)

Iveta

Ar žinote kokią žuvį valgote? :) Trumpai apie tai ar ešerį pirkti bei valgyti rekomenduojama, kaip jį atpažinti bei žinoti ar jis šviežias, kaip paruošti gaminimui, truputis apie įsigijimą, o taip pat žuvų eksperto Artūro Merkio komentaras apie ešerius.

REKOMENDACIJA. Valgykite į sveikatą. Tik geriau rinkitės vidaus vandenyse (ežeruose, upėse, tvenkiniuose) sugautus ešerius.

KAIP ATPAŽINTI? Kiek kuprotas ir suspaustas iš šonų ešerio kūnas yra padengtas smulkiais, kietais, stipriai besilaikančiais žvynais. Nugara tamsiai žalia, šonai žalsvai geltoni su tamsiomis skersinėmis juostomis, pilvas geltonai baltas. Išsiskiria raudoni pilvo pelekai.

PAPLITIMAS. Ši žuvis yra vienas dažniausių laimikių naudojant įvairius žūklės būdus. Aptinkama upėse, ežeruose, tvenkiniuose, miškų bei durpynų ežeruose ir net gi Baltijos jūroje.

KAIP ATPAŽINTI ŠVIEŽIĄ ŽUVĮ? Šviežia žuvis neturi pašalinio kvapo, nebent jūros ir jodo. Šviežių žuvų akys išsipūtusios, švarios, ragena skaidri, žiaunos nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos, žiauniniai dangteliai standžiai suglausti nesusiklijavę, oda blizganti ir stangri, gleivės skaidrios, žvynai tvirtai laikosi, pelekai ir uodega neapdžiūvę, raumenys standūs, elastingi, sunkiai atsiskiria nuo ašakų, žuvis nelinksta, paspaudus pirštu duobutė nedelsiant išsilygina.

EŠERIO PARUOŠIMAS IR PATIEKALAI. Ešerys turi daug spyglių ir tvirtai priaugusius žvynus. Ypač sunkiai žvynai nusiima pas daugiau kaip kelias valandas negyvus ešerius. Todėl pagautus ešerius geriausia išlaikyti kaip galima ilgiau gyvus. Šviežiam ešeriui žvynai nusiima pakankamai nesunkiai. Patyrę žvejai žvynus nudiria su visa oda, tačiau dėl nudirtos odos mažėja galimybė paruošti ešerį ypatingai skaniai. Žvynai lengviau nusiima ir ešerį trumpam panardinus į karštą vandenį. Žvynai imami anksčiau, nei imamam doroti vidų. (Palyginus su šamuku, ešerio paruošimas gaminimui yra žymiai sudėtingesnis ir ilgesnis)

Ešerį galima priskirti prie skaniausių žuvų, tačiau ir vienų riebiausių. Šamukas, pavyzdžiui, yra žymiai liesesnis. Taip pat ešerys tarp gėlavandenių žuvų antras pagal tinkamumą tikrai žuvienei.

AR SUDĖTINTA ĮSIGYTI? Internete skelbimų apie parduodamus ešerius radome, tačiau būkite atsargūs turguje, nes jau yra užfiksuota atvejų kai buvo bandoma panagasiją parduoti kaip ešerį :) Tiesa, IKI penktadieniais parduoda jūros ešerį, kurio bendrai yra rekomenduojama nepirkti, nes dėl lėto augimo ir brendimo jos yra itin jautrios pergaudymui!

ŽUVŲ EKSPERTO, ARTŪRO MERKIO KOMENTARAS. Maistine prasme, ešerys yra jaunesnis gurmanų vertinamo starkio (sterko) pusbrolis – ešerio mėsa artima baltai starkio mėsai, bet ji labiau ašakota, ne tokia riebi (palyginus su ungurio ar europinio šamo), o ir patys ešeriai neišauga iki starkio dydžio. Tačiau nežiūrint to, pasaulyje vis labiau pradedama vertinti ešerio mėsa ir jis vis plačiau auginamas akvakultūroje.

Ešerys viena iš sunkiausiai skutamų mūsų žuvų. Iš tiesų, norint nuskusti ešerį jį reikia 2-3 sekundėm įmerkti į labai karštą vandenį. Bet ne ilgiau, nes tuomet žvynai nusiskus su visa oda.

Daugiausiai stambių ešerių Lietuvoje pagaunama Kuršių mariose. Dėl marių užterštumo patarčiau geriau valgyti Lietuvos ežerų ešerius.

Dėkoju Lietuvos gamtos fondui bei Artūrui Merkiui už pagalbą rašant šį įrašą :)

Iveta

Šis įrašas skirtas tiems, kurie turi nors vieną savo Facebook puslapį arba ketina tokį susikurti bei ieško informacijos apie tai kaip tą puslapiuką auginti, tobulinti ir didinti auditorijos skaičių. Šiuo metu dirbu prie Facebook puslapio “Pietums noriu šamo” (noriusamo.lt). Šiuose įrašuose ir paanalizuosime tai, ką sugebėjome jame sukurti per savaitę, ko išmokome ir kokias išvadas iš to galėtume padaryti. Tikiuosi, kad padės ir kitiems, kuriuos kankina tas pats klausimas – kaip padidinti savo FB puslapio fanų skaičių?

SUPRASKITE KAS ESATE IR KAM ESATE. Iš pradžių turėjome suprasti kokiu tikslu kuriamas FB puslapis, kas yra mūsų auditorija, kokia ji, kuo domisi ir ką mes galime jai duoti, ko ji negali rasti niekur kitur.

TIKSLAS, AUDITORIJA IR TURINYS. “Pietums noriu šamo” FB puslapis buvo sukurtas tam, kad pritrauktume Facebook socialiniame tinkle esančius žmones, kurie domisi šviežia žuvimi ir galėtų būti potencialūs pirkėjai. Taip pat išsikėlėme tikslą ugdyti jų supratimą apie tai, kas yra šamukas, kokia tai žuvis, kuo ji ypatinga. Norėdami neapriboti auditorijos vien tik jau ragavusiais ar susidomėjusiais šia žuvimi žmonėmis, nusprendėme, jog publikuojamas turinys lies ir kitas, bendresnes temas. Tokias kaip sveika mityba, sveikas gyvenimo būdas, ekologija, sąmoningas vartojimas, sveikata ir kt.

Šio puslapio tikslinė auditorija yra maždaug 30+ metų moterys ir vyrai, kurie rūpinasi tuo, ką valgo – ar tai kokybiška/ šviežia/ sveika. Be to tikslinė auditorija ypač domisi šviežia žuvimi. Tai yra vidutines arba didesnes pajamas gaunantys žmonės.

PUSLAPIO NUOTRAUKA. Ji – tai mūsų vizitinė kortelė. Žmogus matydamas nuorodą į mūsų puslapį mato du dalykus – nuotrauką ir aprašymą. Todėl tikrai verta padirbėti prie abiejų. Pradžiai - nuotrauka. Iš turimų nuotraukų išsirinkome pačias “skaniausias”. Kadangi mūsų FB puslapis susijęs su maistu, taigi kuo nuotraukos bus “gardesnės” ir priverčiančios “seilę varvėti”, tuo daugiau žmonių sudominsime vien pamačiusius pagrindinę nuotrauką.

Mūsų atveju šamukai yra žuvis, kurios parduotuvėse pakankamai kokybiškos nenusipirksi. Juos galime tik užsakyti tiesiai iš augintojo, todėl dar vienas mūsų tikslas yra kuo labiau supaprastinti kelią iki užsakymo formos. Taigi, toje pagrindinėje nuotraukoje įkėlėme ir pačią paprasčiausią nuorodą su paaiškinimu: “Norėdami užsakyti spauskite ….”.

PUSLAPIO APRAŠYMAS. Papasakokite žmonėms istoriją, kitaip sakant “parduokite svajonę”. Mes visus aprašymus ir pasakojimus apie šamukus, visada pradedame nuo istorijos kaip patys juos suradome ir kaip atsitiko, kad dabar rekomenduojame kitiems. Taigi, nuo to pradėjome ir FB puslapio aprašyme.

Tolimesnį tekstą palikome tiems, kurie domisi labiau – surašėme visą aktualią informaciją potencialiam klientui (Bet standartiškai tas tekstas yra labai retai perskaitomas). Tiesa, turėkite galvoje, kad Google jus suras visų pirma pagal tai, kokius raktažodžius panaudosite būtent aprašyme. Todėl pagalvokite apie tai, kokius raktažodžius paprastai veda jūsų tikslinė auditorija paieškos sistemose ir juos panaudokite savo aprašyme.

Kadangi šamukai nėra ta žuvis, kuri būtų labai puikiai pažįstama kiekvienam žmogui, o juolab būtent šis šamas, kuriam sukurtas puslapis.. Nusprendėme sukurti prezentaciją, kuri trumpai ir vaizdžiai papasakos tai, kas tekstu užima ne vieną pastraipą. Jeigu norite prezentaciniu būdu žmonėms atskleisti savo idėją/ paslaugą/ prekę ar kt. Ir norite, kad tai atrodytų labai patraukliai bei įspūdingai, rekomenduoju sukurti prezentaciją per Prezi. Tai yra patikrintas variantas – jeigu gerai padirbėsite, abejingų neliks.

“SVEIKI ATVYKĘ” MENIU PUNKTAS. FB turi savo standartinius meniu punktus, kuriuos galite matyti kairėje, tačiau juos galima papildyti ir kitais punktais, kurie yra reikalingi būtent jūsų puslapiui – “Sveiki atvykę”, “Užsakyti šamuką”, “Atsiliepimai”, “Top fans”.

Vienas iš labiausiai reikalingų meniu punktų mūsų puslapiui buvo “Sveiki atvykę!” (arba angl. Welcome page). Jį sukūrėme per Pagemodo, kaip ir dar du meniu punktus “Užsakyti šamuką” ir “Atsiliepimai”. Šiame puslapyje prisijungę su savo FB account’u nemokamai galite sukurti vieną tokį meniu punktą, kurio dizainą, spalvas, išdėstymą, visą tekstą galite susikurti pagal savo poreikius. Mes jungėmės su trimis skirtingais account’ais, kurie yra šamukų puslapio administratoriai, kad sukurtume mums reikalingus tris meniu punktus.

Sukurtą meniu punktą “Sveiki atvykę!”, mato kiekvienas prisijungęs prie šamukų FB puslapio. Taigi, jame įkėlėme nuotrauką, kuri informuoja apie konkursą. Parašėme kelis sakinius apie tai, ką kviečiame toliau daryti vartotoją (žvilgtelti į prezentaciją), o po pačia prezentacija įkėlėme nuorodą kur galima užsisakyti šamuką bei klientų atsiliepimus. Taigi, šiame meniu punkte pateikite tai, kas žmogui atsakytų į klausimą: “Kodėl turėčiau pa’like’inti šį puslapį?”

“UŽSAKYTI ŠAMUKĄ” MENIU PUNKTAS. Jį sukūrėme per tą patį puslapį - Pagemodo. Kadangi šamuko užsakymas iki šiol buvo komplikuotas (užsakymas vyksta el.paštu), tokios užsakymo formos sukūrimas buvo didelis žingsnis pirmyn. Šiuo metu klientas pats užpildo visus laukelius, mes gauname jo pateiktą informaciją į savo el.paštą ir jis iš mūsų gauna jau tik patvirtinimą apie jo užsakymą. Žmonės tai pamėgo ir žymiai dažniau šiuo metu renkasi visos informacijos suvedimą šioje formoje, nei, kad rašymą mums el.paštu tiesiogiai arba užsakinėjimą telefonu.

FANŲ AKTYVUMO SKATINIMAS. Sukūrėme ir dar vieną gana pasiteisinusį meniu punktą – “Top fanai”. Jį galima sukurti per Booshaka. Paspaudus ant jo, kiekvienas puslapio gerbėjas gali matyti kurioje vietoje jis yra pagal fanų aktyvumą. Aktyviausiam fanui sausio mėnesį padovanojome knygą. Toks gestas iššaukia ir kitų fanų aktyvumą, nes visi pradeda suprasti, kad būti aktyviu apsimoka.

TURINIO KŪRIMAS. Pradėjome kurti turinį, kurio žmogus kitur neras, tam , kad būtų paskata sugrįžti į puslapį vėl ir vėl. Sukūrėme receptų galeriją, kurioje renkami rinktiniai receptai, pagal kuriuos fanai gali pasigaminti užsisakyti šamuką. Jiems nebereikia naršyti internete ir ieškoti receptų, nes galiausiai atsidaryti šią galeriją apsimokės labiausiai. Vietoj to, kad žmogus turėtų atsidaryti 30 puslapių, kad surastų norimą receptą, dabar jam pakaks nueiti į šią galeriją ir perversti keletą nuotraukų.

Taip pat sukūrėme galeriją, kurioje talpiname nuotraukas su mini tekstuku apie įvairias Lietuvoje aptinkamas žuvis – kurias rekomenduojama valgyti į sveikatą, kurių dėl vienokių ar kitokių priežasčių patariama nevalgyti bei kurias nerekomenduojama pirkti ir valgyti. Su patarimais kaip atpažinti šviežią žuvį, kaip kiekvieną iš žuvų atpažinti, paruošti gaminimui, kur įsigyti. O taip pat sutarėme su žuvų ekspertu A.Merkiu, jog prie kiekvieno straipsniuko gausime ir jo asmeninį komentarą/ patarimą dėl atitinkamos žuvies. Taigi štai, tai jau tikrai yra turinys, kurio kitur vartotojas neras. Ir tai yra stambus raktas į tolimesnę Jūsų FB puslapio sėkmę.

Šiam vakarui galbūt užteks tiek informacijos, tiesa? :) Tikiuosi, kad tai, ką papasakojau ir ypač tai, kas dar laukia, pravers ir Jums tobulėjant šioje srityje. Kai pati pagalvoju, mes būtume sutaupę labai daug laiko, jeigu kas nors būtų papasakoję visa tai koncentruotai, su pavyzdžiais ir patarimais.

Nesušalkit!

Iveta