120proc.

Šiame įraše iš pagarbos restoranų tinklui, kuriame lankėmės vis dėlto nusprendžiau nenaudoti jų pavadinimo. Ne dėl to, kad patys labai mėgtume tą restoraną, ar būtume pasiruošę vėl ten užsukti, tačiau dėl to, jog nei aš nei draugas neturime jokių raštinių, daiktinių įrodymų, o ir veterinarijos tarnyba teigė nieko neradusi. O viskas buvo taip…

KAS NUTIKO? Sausio 17d. vienintelis mūsų su draugu bendrai valgytas maistas, buvo sriuba tame restorane. Po kelių valandų nuo papietavimo ten abu pajutome iš pradžių skrandžio maudimą, vėliau prasidėjo pykinimas. Po trijų dienų galiausiai atsigavome (nei vienas iš mūsų nesiskundžiame jautriu skrandžiu). Ir kai galų gale pagalvoji, apsinuodijimas maistu juk nėra pasaulio pabaiga. Tiesa? Tačiau dėka jo gimtadienį leidome sėkmingai lovoje :) O tai jau buvo dalykas, dėl kurio ta diena buvo, švelniai pasakius, ne iš puikiųjų.

INFORMAVOME RESTORANĄ. Taigi, per daug nieko nesitikėdami nusprendėme padaryti labai paprastą dalyką - parašyti ant šio restorano socialinio tinklo “Facebook” sienos. Informavome, kad apsinuodijome ir paminėjome, kad restoranui vertėtų susirūpinti tos sriubos kokybe. Nieko pikto, nieko per daug emociško ar melagingo, tiesa? Po valandos šis įrašas buvo ištrintas administratorių. O štai toks restorano veiksmas buvo jau nebeteisingas. Ištrinti žinutę administratorius pagrindo neturėjo.

NULEISTI RANKAS AR EITI TOLIAU? Supratusi, kad restoranas nenori gilintis į šią situaciją, susisiekiau su veterinarijos tarnyba ir pranešiau apie mūsų negalavimus. Bet jeigu atvirai, tikrai nesitikėjau, kad kas nors sureaguotų į tą pranešimą.

Kadangi numačiau, kad restorano puslapio administratoriai gali ištrinti įrašą, buvau padariusi print screen’ą (nufotografavusi vaizdą, kuomet įrašas dar buvo ant jų sienos). Tuomet pradėjau eiti kitu nebe tokiu maloniu keliu - informavau nauju įrašu jau ant savo “Facebook” sienos savo draugus apie tai, kad šis restoranas nemėgsta kuomet jo klientai skundžiasi apsinuodijimu ir tai bando slėpti. Rekomendavau draugams nesirinkti šio restorano ir apie tai papasakoti artimiesiems. Kadangi tokia “reklama” iš lūpų į lupas yra nori nenori viena iš veiksmingiausių… Po dar kelių valandų minėto restorano puslapio administratorė (kuri ištrynė pirmą įrašą ant jų sienos) susisiekė su manimi dėl to, jog ji nori gauti mūsų kontaktus ir informuoti administraciją apie nutikimą. Ir beje, ji labai stengėsi mus įtikinti, kad bandė kaip puslapio administratorė išsiųsti mums žinutę anksčiau. Pati turėdama tris analogiškus puslapius “Facebook” socialiniame tinkle esu beveik užtikrinta, kad tai net gi neįmanoma. Na, bet tai juk smulkmena, nesileiskime į jas.

Beje, viename iš komentarų po šiuo jau neištrinamu įrašu parašiau, jog kreipiausi ir į veterinarijos tarnybą, tad restoranas apie tai žinojo.

“LAIMINGA PABAIGA”. Sekančią dieną gavau laišką nuo jau pačio restorano administracijos. Viena iš jos atstovių mūsų atsiprašė ir teigė neįsivaizduojanti kaip tai galėjo nutikti, nes restorane laikomąsi visų higienos normų. Mums buvo pasiūlyta kompensacija - 50lt vertės kuponas tame pačiame restorane.

Mes padėkojome už tai, kad į situaciją buvo sureaguota ir atsisakėme kompensacijos argumentuodami tuo, kad artimu metu ne tai, kad netrauks šis restoranų tinklas, tačiau apskritai joks ne namuose gamintas maistas.

Į šį laišką gavome atsakymą, jog restorane lankėsi veterinarijos tarnyba dėl mūsų skundo. Ir, turbūt kaip ir daugelis galime nuspėti, nieko nerado :)

MORALAS. Taigi, moralas būtų toks - tai, jog apsinuodijote restorane nereiškia, kad turite sėdėti suglaudę ausis ir laikyti tai savo problema. Mes turime tiesę išsakyti savo dvejones, nusiskundimus, o juolab, kai tai liečia mūsų sveikatą. Bet geriausia dalis šiame morale, manau yra kita - džiugu žinoti, jog veterinarijos tarnyba, o šiek tiek pasistengus ir patys restoranai išgirsta, kai mes į juos kreipiamės. Tad yra ir gerų dalykų šioje istorijoje :)

p.s. Dar kartą primenu, kad oficialiai restoranas prie jūsų negalavimų neprisidėjo, kol to neįrodė veterinarijos tarnyba arba nepatvirtino pats restoranas.

Iveta

Žinote, galbūt atpažinsite ne vienas ir save šiose viena paskui kitą bėgančiose raidėse, žodžiuose ir sakiniuose. Aš to ir linkiu - tegu visa tai įsupuoja ir Jūsų mintis, tegu jas kiek sudrumščia ir tada sudėlioja į teisingus stalčiukus. Visai kaip lopšinė tegu užliūliuoja jus prasmingam gyvenimui. O aš jau visai už kelių valandų pradėsiu gyventi 21-us savo gyvenimo metus ir tęsiu šias savęs paieškas, atradimus, vidines dilemas ir tikėsiuosi, kad tokių išvadų kaip šiandienos vis daugės ir jos taps vis labiau brandesnės ir patikrintos laiko.

IEŠKOTI PRIEŽASČIŲ KODĖL VERTA TAI PADARYTI, O NE ATVIRKŠČIAI. Jeigu norisi didelio, tikro ir ilgai svajoto labradoro retriverio draugijos šeimoje, imti ir jį įsigyti. Tegu nors ir iš pačių Mažeikių į Vilnių parsivežti jį namo. Priežasčių to nepadaryti visada bus begalybė ir viena. Tačiau įsiklausęs į vidinį balsą po pirmos dienos su juo, suprasi - tai buvo vienas iš geriausių sprendimų, kuriuos esi priėmęs gyvenime.

VIS DĖL TO DOKUMENTAI - SVARBU. Pasirašius sutartį įsidarbinant pasirūpinti, kad turėtum pilnai užpildytų dokumentų kopiją ir sau. Nes gali įvykti taip, jog pažadėtos kopijos taip ir negausi, o įmonė galiausiai bankrutuos ir suklastojusi buhalteriją išmokės 8% to, ką iš tikrųjų buvo skolinga.

SAUGOTI SAVO ŠEIMĄ. Sako, kad iš prigimties moteris yra panaši į vilkę. Kai pavojus iškyla gaujai (šeimai), vilkė turi pasitelkti savo vilkiškus instinktus ir gaują apsaugoti. Ypač tada, kai į vilkų gaują, kurioje dominuoja viena vilkė, nori įsmukti antra labai įnoringa ir mokanti manipuliuoti kitos gaujos vilkė. Taip ir moteris tokioje situacijoje turi įjungti ne agresiją, ne impulsyvumą ar emocijas, o šaltais nervais parodyti kitai vilkei jos vietą. Tai pamoka, kurią kaip ir vilkų gaujai, taip ir šeimai išmokti labai naudinga!

BUVIMAS SU TIKRAIS DRAUGAIS. “Draugai” esantys su tavimi tada, kai jiems tai paranku ir naudinga, yra tarsi mažučiai vampyrai. Sekundė po sekundės čiulpiantys iš tavęs džiugesį ir kibirkštėles akyse. Gyvenimas ne toks jau ir ilgas, kad švaistytume jį beprasmiems pokalbiams ir tam, kas mus sekina ar liūdina. Labai svarbu paklausti savęs su kuo jautiesi taip, lyg norėtųsi šoktelti nuo žemės. Tai štai būtent tie žmonės ir yra tai, kas turėtų būti vadinama “draugais”.

DARBAS TURI KELTI MALONŲ KUTENIMĄ KAŽKUR NETOLI KRŪTINĖS. Prieš įsidarbinant vertėtų savęs paklausti ar ši įmonė panaši į “Apple” ar į “Microsoft”? Žinoma, tiek vienas, tiek kitas turi savų pliusų ir minusų, tad ir vertėtų išsiaiškinti kokios įmonės tipo žmogus esate Jūs. “Apple” tarsi labiau atspindi mano pačios vertybes ir mano požiūrį į gyvenimą. Taigi renkantis darbą atradau vieną svarbų dalyką, jis turi būti Apple kompanijos tipo, ne atvirkščiai. Jokie pinigai nekompensuos patirtų stresinių situacijų, nužudytų nervų ląstelių ir to, ką pridirbsite eidami iš proto kol būsite nemėgstamoje darbovietėje. Patikėkite, suradus savo tipo įmonę, viskas tampa taip paprasta - dirbi ir mėgaujiesi tuo, ką kuri. Paprasčiau ir būti negali.

NEPASIDUOTI. Net ir tada kai galutinis pažymys jau nieko nebenulems, tačiau matai, kad dėstytojas neobjektyviai įvertino tavo atliktą darbą, būtina kovoti iki galo. Ypač tada, kai darbas buvo atlikinėjamas pusę metų. Galbūt galų gale dėstytojas net ir nepakels to pažymio, bet pripažins, kad buvo pasielgta neteisingai - o tai bus didelis ir svarbus pasiekimas visai komandai.

TAI KO IEŠKAI ATEINA TADA, KAI NUSTOJI IEŠKOTI. Kai viename bute mums pasiūlė “kur nors palikti, atiduoti ar užmigdyti šunį”, kad galėtume įsikelti gyventi, buvome visai praradę viltį rasti tinkamą butą nuomai. Bet tada pasakiau: “Pamatysi, rasim butą, kuris bus geriausia ką galėjom surasti”. Nustojome išgyventi dėl kiekvieno aplankyto ir nenusisekusio buto ir tą pačią dieną radome tai, ko ir buvome ieškoję. Auksinė taisyklė.

LEISTI KŪRYBIŠKUMUI IMTI VIRŠŲ. Jeigu viduje turi užslėptą kūrybiškumą, kuris nuolat braunasi viršun, ir šaunu! Duok jam viršų. Su juo gyventi žymiai linksmiau. Jis lyg kreidelės, niūrius dalykus nuspalvina ryškutėlėm spalvom. Na, kad ir tą nuobodžią sieną namie paverčia nestandartine eglute, kurioje sutelpa tai, ką vadini Kalėdomis.

KOMPLEKSAMS NĖRA LAIKO. Nustok kompleksuoti, padaryk tai, ką norisi. Turi idėją apie save su ant nugaros nutapytomis stygomis ir vos trupučiu šilko ant kūno? Įgyvendink tai. Nesvarbu, kad ši nuotrauka dūlės asmeniniuose archyvuose, tačiau tu ilgai prisiminsi, kad nėra ko komplesuoti dėl to, ko norisi.

Linkėjimai mano nepailstantiems skaitytojams! :)

Iveta

Na, štai, po jau nebesuskaičiuoju kiek metų esu oficialiai išėjusi iš darbo. Dabar tenka prisitaikyti prie to, kad dar vis išlikęs įprotis nuolat atsidaryti darbinį elektroninį paštą, kad kišenėlė kurioje gulėdavo darbinis mobilusis irgi jau tuščia, kad ryte nebekyla klausimas dėl to kokius darbinius reikalus reikės sutvarkyti. Tačiau ar tai gasdina? Man tas jausmas labiau primena tarpinę stotelę. Tarsi mano laikas sustojo ir atėjo laikas pasirinkti kuria kryptimi judės mano traukinys.

Žinoma, kažkiek to “gasduliuko” jausmo buvo. Žengiau pirmus žingsnius iš ofiso, kai išgastis buvo sumišęs su laisve. Tačiau, manau, geriausia dalis tomis minutėmis buvo tai, jog turėjau kam įsikabinti į parankę. Tokia “parankė” yra būtina akimirkomis kaip ši, ji sušvelnina bet kokias baimes, bet kokius kritimus ar kitus baisius dalykus.

Bet štai ką noriu pasakyti labiausiai. Svarbu pažiūrėti į bet kokius pasikeitimus teisingai. Aš pamaniau, kad šis pasikeitimas man bus paskatinimas pasukti link kūrybiškesnio darbo, kurio jau gan ilgą laiką man taip trūko. O tada tik spėk gaudyti galimybes… Atrodo, kad darbas susirado mane pats, paslaugiai pakabino paltą, pasodino ir paklausė ko gi pageidaučiau. Šiuo metu nusprendžiau dar pabūti neįsipareigojusi, keletą mėnesių pagyventi be darbo ir prisiminti ką tai reiškia, o gal ir naujų idėjų pasisemti. Po švenčių priimsiu galutinį sprendimą, kuris neabejotinai atneš dar daugiau pasikeitimų. Bet pradedu išmokti, jog jie nesikandžioja, reikia tik gerai į juos įsiklausyti :)

Kaip ir Atila, mūsų labradoras, šiandien, pirmą kartą įmerkė galvą į vonią pilną vandens, supanikavo, paburbuliavo, bet tuoj pat po minutės kitos tą patį vandenį tiesiog lyžtelėjo. Taip ir mes, tik laiko klausimas kada prisitaikysime prie pokyčių, nes kovoti su jais juk beprasmiška. Pasaulis ir tas, nuolat sukasi.

Trumpas minčių kratinys šio penktadienio vakarui, tikiuosi kam nors ši asmeninė įžvalga irgi pravers. Iki.

Iveta

Nežinia iš kur atėjo tas vardas – gal kažkur netyčia pamačiau, galbūt prisiminiau filmą ir pagrindinį aktorių, kuris man visada patiko, o gal vėliau perskaityta vardo reikšmė “užkabino”, o gal tiesiog kas pašnibždėjo – Atila.

NAUJA ŠEIMA. Jis gimė pats paskutinis ir pats didžiausias. Moteris, iš kurios parsivežėme Atilą, dar pajuokavo: “Matyt išstūmė visus kitus”. Pamatėme jį pirmą kartą tik tą dieną, kai jį mums atvežė iš Mažeikių į Vilnių. Jis buvo labai ilgai lauktas. Iki to susitikimo matėme daugybę jo nuotraukų, filmuotos medžiagos – jis atrodė tobulai įsipaišys į mūsų šeimą. Na, su juo susitikus, tiesą sakant, supratome, kad iš tiesų tas mielas šunytis turi dar ir kokį charakterį, bet tai įnešė tik naujos energijos į šeimą. Jau pačią pirmą dieną Atila susipažino su Kipro mama, su būsimo “draugelio” juodo labradoro Bučkio šeimininkais Justina ir Matt’u ir žinoma su mumis, savo nauja šeima :)

Iškart suprato, kad nauja jo tvirtovė bus dėžė, kurioje buvo patiesti minkštučiai geltoni vilnos dekiukai. Ir pirmas žaislas iškart tapo neatskiriamu palydovu. O kad žinotumėt kaip atsakingai tam ruošiausi jau kelios savaitės iki susitinkant su Atila. Kipras iš manęs net juokėsi ir mūsų mėgstamos augintinių parduotuvės pardavėjos jau, manau, irgi buvo pradėjusios galvoti, kad sergu paranoja, nes pirkau daiktus šuniui, kurio dar net neturėjome :) O aš tiesiog niekaip negalėjau sulaukti kada jis pas mus namuose bėgios ir mėgausis visu tuo, ką jam ruošiame.

Taip vieną rudens dieną, spalio 13, naujas karžygys, vardu Atila prisijungė prie mūsų šeimynos.

PIRMA NAKTIS. Iki parsivežant Atilą kažkodėl būtent mano grupiokės mane gasdino dėl to, kaip reikės naktimis šuniuką vos ne kaip kūdikį “ant rankų supuoti”, šildyti ir apsimesti jo mama :) Kažkodėl tikėjausi, kad viskas praeis lengviau. Na, deja nepraėjo, nes pirmą naktį nei aš nei Kipras nemiegojome. Kitas naktis miegojome, bet tik dėka ausų kištukų. Toks jau tas mūsų Atila, nepripažino mūsų sprendimo neįsileisti jo į miegamąjį. Bet susitarėme šioje vietoje. Jau po kelių dienų, išmiegodavo naktį kuo puikiausiai. O dienomis priiminėjo svečius – grupiokes, draugus, mano tėvus.

PIRMASIS ŽODIS. Pirmasis žodis, kurį Atila išmoko – “Fu”. Kipras ir taip mokėjo, vyriškai pasako ir visi namuose supranta. O aš mokiausi kartu su Atila, nes iš pradžių jis galvojo, kad mano “Fu” reiškia – “žaidimai prasideda!”

PAMĖGTOS VIETOS. Atila kaip ir kiekvienas iš mūsų turi pamėgstas vietas namuose – prie veidrodžio (dažnai jį ir palaižo, nes galvoja, kad čia panašus į jį judantis objektas), po lova, ant kojų kai virtuvėje maistą gaminam, ant stalo lentynos, Kipro rankoje… Žodžiu, originalus jis pas mus.

PIRMAS PASIMATYMAS SU VETERINARU. Patiko jis Atilai, man atrodo, iki to momento kai tempartūrą sugalvojo pamatuoti :) Na, bet pirmojo skiepo net nepajuto. Veterinaras mus jau nuteikė, sakė “bus galijotas”. Tai dabar ir gyvename su ta mintim. Pamatom kokį milžinišką šunį ir įsivaizduojam – toks bus ir Atila. Kol kas tai suvokti sekasi sunkiai, nes jis mums dar vis mažulis. Na, bet jo svorio augimo greičiai mus dažnai sugrąžina į realybę. Tik parsivežus – 4,5 kg, po savaitės – 5,5 kg, o po dar savaitės – 7kg.

5,5 savaitės

7 savaitės

Beveik 8 savaitės

PIRMAS SUSITIKIMAS SU SESE VILNIUJE. Abra – Atilos sesė, kurią į šeimą priėmė mano grupiokė Marija. Ši mažylė žymiai smulkesnė nei Atila. Tik susitikus supratome ir dar gebanti Atilai “duoti į kailį”. Mūsiškis viso susitikimo metu nuo jos bėgiojo, o kai galutinai įerzindavo kasdavo atgal. Turbūt kaip ir visi sesės ir broliai – kaip be muštynių? Bet pabaigoje abu sveikai nusivarė nuo kojų, davė po bučkį viens kitam ir atsisveikino iki kito karto.

Beje sukūrėme ir grupę FB “We Love Labs“, kur renkasi labradorai ir jų šeimininkai, todėl Atila jau skaičiuoja naujus draugus ir laukia kada ir su jais galės susitikti kokiam masiniam labradorų susitikime.

ATILOS ŠORTAI. Dėka Justinos pastebėjome vieną labai žavų tiek Atilos, tiek Abros bruožą – abu turi šviesesnius nei visas kailis “šortus”. Tad jei pamatysit tokius, greičiausiai – giminė :) Vasarą ir mes prisiderinsim prie Atilos.

PAŽINTIS SU APLINKA. Na, kadangi jis pas mus dar neturintis visų skiepų, mėgaujamės lauku tik nešiodami jį ant rankų. Pažindiname su aplinka. Deja paskutiniu metu toks “vaikščiojimas” lauke tampa ir įtempta fizine treniruote – 7kg panešioti pusvalandį darosi vis sunkiau!

Susipažįstame su visomis Justiniškių močiutėmis, kurios duoda pakandžioti Atilai savo ranką, papasakoja apie savus labradorus arba pekinesus. Dėmesiu pradėjome tikrai nebesiskūsti, labiau jo pertekliumi, jei atvirai :)

Atila aplinką dar vis tyrinėja ir namuose. Pavyzdžiui, du neaiškius kamuoliukus, kurie išlenda tik naktį, sukasi ant ratukų, kemšasi maistą į žandus ir jo nepraryja. Taip pat ir su sofa. Kad ir šiandien suprato, jog nušokti nuo jos – skauda. Išgasdino ir mane ir pats baisiai išsigando. O aš dar išgasdinau ir Kiprą, ir tėvus. Garbės žodis, jis nei paeiti negalėjo iki tol kol visi nesuvažiavo. Tik atsirado žmonių, jis lyg niekur nieko. Turi turi humoro jausmo mūsų Atila :)

Jis pas mus dar ir visuomeniškas, jau spėjo ir autobusais, ir troleibusais pasivažinėti, pamojuoti žavioms panelėms.

A, ir tikrai būtina paminėti susipažinimą su varške. Man lyg tarp kitko patarė duoti jos karts nuo karto, o supratome, kad tai yra kažkas, kas Atilą veda iš proto. Po tokio užkandžio jis varškėj ligi ausų galiukų.

Tai štai toks mūsų gyvenimas dabar ir yra. Sukasi tik aplink šį naują šeimos narį, kiekvieną dieną vis nauji atradimai ir nauji įvykiai. Supratome, kad šis šunelis yra daug atsakomybės bei rūpesčio reikalaujantis šeimos narys, tačiau žinoma ir priežastis dėl kurios mūsų dienos tapo daug linksmesnės, pilnos juoko ir kasdienių džiaugsmų.

Norėčiau visiems padovanoti nors truputį tiek, kiek Atila mums spėjo padovanoti per šias dvi savaites!

Žavaus savaitgalio,

Iveta

Jau buvom nuvargę. Vis atrandam kokią tinkamą gatvę ir “šast” išlenda koks negerumas – netinka fotografavimui. Visą senamiestį iššniukštinėjom, jau buvom bepasukančios atgal, bet tada pamatėm tą arką ir tą intriguojantį taką… Pagaliau apėmė jausmas, kad tai yra Tai. Paėjus kiek giliau pamačiau tai, kas galutinai papirko – ištapytą sieną, o virš jos besidarbuojančią močiutę, “Vantą darau”, -sakė. Neatsispyriau, paklausiau iš kur čia vidury tos apgriuvusios ir šitaip apleistos gatvės atsirado tas piešinys. O ji lyg visur tokios sienos būtų: “Dailininkas vienas savo draugei nutapė, dabar išsikraustė į butą”. Ir čia istorija tik prasidėjo.

Fotografijos autorė - Iveta Stukaitė

Vyras, nutapęs šią sieną, galutinai pavergė tos moters širdį. O kaip nepavergsi? Mums, moterims, tokie dalykėliai kelia baisulingus sentimentus. Tad ji ir ranką jam atidavė, negailėjo susieti savą gyvenimą su tuo romantiku, nes juk išties jį mylėjo. Susaisčius savo gyvenimus santuoka viskas klojosi kaip tas giedras dangus ant tapytos sienos – pasakiškai.

Fotografijos autorė - Iveta Stukaitė

Net tas angelas kybantis virš jų gatvės atrodė pralinksmėjo! Ir visa gatvė tarsi prisipildė meilės, kurios negailėjo nei praeiviams, nei viens kitam. Sunku nusakyti kaip ji atgijo dėka tų dviejų įsimylėjelių. Pro ją einant norėjosi sulėtinti žingsnį, įkvėpti orą giliai į plaučius, pirštukais pačiupinėti visas atbrailas, pauostyti kiekvieną gėlę augančią joje. Lyg būtum įžengęs į kitą pasaulį, tokį magišką nuo galvos iki kojų pirščiukų.

Fotografijos autorė - Akvilė Pranckevičiūtė

Tačiau kaip ir kiekvienoje santuokoje visada į namus atkulniuoja buitis. Visai kaip tie miltai, kurios radome pabirusius ant gatvės – taip lengvai nesurinksi ir neišmesi, teks su tuo susidraugauti, išmokti gyventi ir su buitimi. Tuomet vyras ir moteris pamatė, kad vis dėl to ne visada vyras toks rūpestingas, ne visada ir moteris viskuo pasirūpinanti, o tenka rūpintis ne tik namais bet ir vienas kitu. Sunku būti atsakingam vien jau už save, o ką jau bekalbėti apie du.

Fotografijos autorė - Liucija Sarapaitė

Tuo metu ir gatvė ėmė pilkėti, praeiviai nebenorėjo jos liesti, uosti ar apskritai prisiminti, kad tokią pražingsniavo. Jie norėjo prabėgomis ją praeiti, nes ji buvo pilka – kaip daugelis kitų eilinių gatvių. Deja tokia pradėjo tapti vyro ir moters santuoka – kaip daugelis kitų, nebe su tuo cinkeliu, kuris juos taip siejo iš pradžių.

Fotografijos autorė - Ieva Salatkaitė

Ir štai atėjo ta akimirka, kai gatvėje prasidėjo lietus. Kadaise buvę jauni įsimylėjeliai nusprendė patraukti skirtingais keliais, nes buvimas drauge buvo nebepakeliamas, lydimas ašarų kaip tas lietus. O jiems pasukus skirtingomis kryptimis, gatvė visiškai apmirė ir net tas paveikslas ant sienos tapo nebepastebimas, pilkas, jis nieko nebereiškė. Atrodė, kad šis akibrokštas pakeitė gatvę negrįžtamai.

Fotografijos autorė - Liucija Sarapaitė

Praėjo ne vienas ir ne keli mėnesiai kol moteris įsidrasino įsiukti į tą gatvę, kurioje viskas prasidėjo. Vis aplenkdavo ją, sugalvodavo kokiais kitais labirintais pasiekti tikslą, tik ne ta gatve. Tačiau kai laikas šiek tiek pagydė žaizdas ir šypsena vėl pradėjo žaisti veide, įsidrasinusi įsuko į tą numylėtą gatvę. Ir šįkart joje pažino kiekvieną smulkmenėlę. Ant sienos ji aptiko priklijuotą raštelį. Jame buvo klausimas: “Susitinkam?”. Moteris išsitraukė rašiklį ir besišypsodama užrašė: “Taip”. Taip kelių dienų bėgyje ant to pačio raštelio atsirado ir laikas, ir data. Gatvė ir vėl įsivėlė į jausmų žaidimą.

Fotografijos autorė - Ieva Salatkaitė

Jie susitiko naktį, toje pačioje gatvėje kur viskas prasidėjo. Nenuostabu, kad ir gatvė lyg atgijo, tas pats angelas tylutėliai, bet plasnojo virš tos pačios arkos, tas pats žibintas glostė sienas šiluma, o tie du žmonės kalbėjosi. Ne apie bet ką, o apie tai, kad nebūna brandi meilė paprasta. Ji būna paini ir sudėtinga. Ir štai tą vakarą šie du žmonės susitiko jau brandesni, pasiryžę imtis puoselėti jų dviejų pasaulį vėl. Tą vakarą ir gatvė buvo jau kitokia – taip pat brandesnė.

Fotografijos autorė - Akvilė Pranckevičiūtė

Po to, kaip močiutė ir sakė, moteris ir vyras persikėlė drauge gyventi į ne tokią nuošalią vietą, į butą, o šią gatvę bei tą tapytą sieną paliko kitiems įsimylėjeliams ieškančiams vieni kitų. Na, arba keturioms merginoms ieškančioms ypatingos gatvės fotografavimui :)

Fotografijos autorė - Iveta Stukaitė

Įdomu kada nors būtų surasti tą menininką nutapiusį peizažą ant sienos ir sužinoti tikrąją šios gatvės istoriją, nes šį kartą tai yra gatvė, kokią ją pamatėme mes, o ta pora greičiausiai visą šią istoriją ir visą gatvę matė visiškai kitaip.

Jaukių rudens dienų,

Iveta

Ar žinai tą jausmą, kai apima noras kurti? Nevarbu ką, bet taip kutena iš vidaus imti ir čia pat ką nors sukurti! O aš tokį dažnai išgyvenu – sutikus naują žmogų, išgirdus genialią mintį ar idealią melodiją ausiai, pabendravus su įspūdinga asmenybe, peržengus savas ribas ir dar daug kitų situacijų. Tad suradau vietą saviraiškai – milžiniška kreidinė lenta namuose.

Iš pradžių ieškojau tokios lentos internetinėse parduotuvėse, tai ne tik, kad neradau būtent tokios, kokios norėjau, o ir kainas dar buvo galima skaičiuoti tūkstančiais litų.

Suradau kitą sprendimą :) Kuris šiai dienai kabo mūsų virtuvėje ir tapo universaliu daiktu ne tik saviraiškai, o ir vakarėliams, maisto gamybai, rašteliams, darbui, universitetui – kam tik panorėsi ir kaip tik panorėsi.

KO PRIREIKĖ?:

1. Nusipirkome didžiulę medinę plokštę, už kurią sumokėjome 90Lt, tačiau ta plokštė buvo tokia didelė, kad ją padalinę į tris dalis gavome būtent tokią, kokios norėjome – 2m x 1m už 30Lt.

2. Taip pat grunto bei juodų dažų skirtų dažyti mokyklinėms lentoms – 78Lt.

3. Prireikė ir dviejų teptukų – 18Lt.

KAIP IŠ VISO TO GAVOSI KREIDINĖ LENTA? :)

1. Nudažėme plokštę gruntu ir palikome parai.

2. Nudažėme plokštę juodais dažais ir taip pat palikome parai.

3. Tuomet plokštę antrą kartą padengėme juodais dažais ir palikome nudžiūti.

4. Po dar dienos šviežutėlę lentą prikabinome su varžtais virtuvėje prie sienos.

Dabar ši lenta tapusi ne tik gražia ir jaukumo suteikiančia interjero detale namuose, o ir universaliu daiktu:

Išlieti visoms susikaupusioms mintims ar fantazijoms

Vakarams su draugais

Fotografijos užduočiai bandant sukurti miesto įvaizdį

Ir atrodo, kad tam pabaigos nėra, ji visuomet mums pasitarnaus. Taigi, tai puiki investicija, kuri atsieina apie 125Lt, o tarnauja ilgai ir laimingai :)

Linkėjimai visiems!

Iveta

Antrą vasarą išvykstame trumpam pailsėti prie jūros čia, Lietuvoje, Šventojoje todėl turime jau šiokį tokį įsivaizdavimą kokius namelius ten galima rasti už patrauklią kainą bei kaip geriau susidėlioti savas atostogas pajūryje, kaip nuvykti, parvykti, kur pramogauti, ką vežtis ir taip išlošti. Tačiau, manau, kiekvienas iš mūsų turime labai skirtingos patirties su nuomojamais mediniais nameliais prie jūros, ne kiekvienas ir mėgstam tokį „komforto lygį”. Taigi, po savų atostogų, keletas pastebėjimų, praversiančių galbūt net ir jums atostogaujant Lietuvos pajūryje.

Toliau pateikta informacija bus labiau orientuota į Šventąją bei poros poilsį. Tačiau galbūt kažką naudingo suras ir kiti :)

DVIVIETIS, KETURVIETIS?

Kaip ir bet kur kitur atostogaujant, manau, vienas iš svarbiausių dalykų yra nuspręsti keliaviečius namelius pasirinkti. Dažnai teko matyti kompanijas po 4, 6 žmones besinuomuojančius tą patį namelį ar kambarį. Taip yra pigiau. Mano galva tai reiškia: nuolatinį buvimą su tais žmonėmis, ne tiek poilsį kiek būdą praleisti laiką linksmai su kompanija, mažai asmeninės erdvės, ribotas pasirinkimo galimybes, nes tenka taikytis prie daugumos.

Geriau, jeigu yra galimybė, imti atskirus namelius, jeigu jau vysktama su kompanija. Tai suteiks daugiau asmeninės erdvės, nebūsite tokie priklausomi nuo likusių draugų.

Kainos palyginimui:

- KETURVIETIS
„Vaivorykštės” keturviečius namelius ne darbo dienomis galima išsinuomoti net gi už 60LT nakčiai. Savaitgaliais - 80LT. Taigi, žmogui 15-20LT.

- DVIVIETIS
Šią vasarą mes poilsiavome dviese su draugu ir apsistojome „Vienybės” dviviečiame namelyje, kurį paprastai išnuomoja už 44LT nakčiai, tačiau mums pasiderėjus atidavė už 40LT. Taigi, vienam žmogui 20 LT.
Kaip matome skirtumas nėra kažkoks neįtikėtinai didelis tarp keturviečių ir dviviečių namelių, todėl jeigu yra galimybė sumokėti keliais litukais daugiau už naktį, tikrai siūlyčiau kompanijai (turiu galvoje labiau poras atvykusias kartu) geriau imti atskirus namelius :)

PATOGUMAI?

Kiek žinau Šventojoje galima surasti įvairių namelių - be patogumų, su daliniais patogumais, su pilnais patogumais ir kt. Mūsų namelis „Vienybėje” buvo su daliniais patogumais, taigi plačiau apie juos:

DUŠAS, TUALETAI
Dušai bei tualetai yra bendri. Tualetais gali naudotis visi be išimties, o štai su dušais yra kiek kitaip. Jeigu praėjusiais metais dar radome vietą, kur už dušą nereikėjo mokėti, šiais metais visose stovyklavietėse mokestis už dušą jau atsiradęs. Daugumoje vietų jis yra 5lt, „Vienybėje” 4lt už 10-15min. O čia šioks toks patarimas, laikas nėra fiksuojamas, todėl sėkmingai galite išsimaudyti ir dviese už tuos pačius 4 litukus. Na, žinoma, nereikėtų ir piknaudžiauti :)
Tualetai bei dušai yra pakankamai tvarkingi. Jų patalpos yra atskirtos, gana erdvios. “Vienybėje” suskaičiavau bent tris dušus, nei karto neteko laukti eilės. Tačiau einant į dušą patarčiau rinktis geriau moterų. Skirtumas tik toks, jog jie tvarkingesni.

VIRTUVĖLĖ/ MAISTAS
Virtuvėlė taip pat yra bendra, joje galima rasti visokiausių indų, įrankių nuo iki. Tačiau patarčiau bendrus indus ir įrankius naudoti kuo rečiau, visgi nežinia kas juos naudojo prieš tai ir kam. Mes stengėmės naudoti vienkartinius indus.
Vieni iš greičiausiai besileidžiančių pinigų - pinigai maistui. Todėl, jeigu įmanoma, būtų puiku iš anksto pamąstyti ką atostogų metu gaminsitės ir ko prireiks iš produktų tai darant, taip tikrai sutaupysite. Kitu atveju lieka pusgaminių bei vietinių kavinių, restoranų, kioskelių ar karštų „Žaros”, „Bangos” čeburėkų pasirinkimas :) Tačiau iš patirties sakau, kad geriau jau pasigaminti pusryčius, pietus, o štai vakarop juk vistiek kažką veiksite miesto centre, todėl ten kas vakarą, jei yra galimybių, labai įdomu išbandyti, paragauti vis kažką naujo.

ŠALDIKLIS
Mūsų namelyje buvo šaldiklis, kuris kuo puikiausiai galėjo užšaldyti ar laikyti šaltai bet ką. Manau, tai tikrai ypač svarbu tada, kai oras yra labai karštas ir organizmas nuolat reikalauja vandens ir dažniausiai šalto.

PATALYNĖ
Jos gali parūpinti ir stovyklos prižiūrėtojai, tačiau patarčiau vežtis savo. O dar ypač dabar, kai taip karšta ir pakanka tiesiog apvalkalų. Jie neužima daug vietos.

NAMELIS
Apskritai, nameliai yra įrengti labai paprastai, yra esminiams poreikiams reikalingi baldai - lova, stalas, lentyna drabužiams. Namelyje yra elektra, taigi ir šviesa. Jeigu rasite tik vieną elektros lizdą, paprašykite, kad jums parūpintų taip vadinamą „prailgintuvą”. Mums dėl to padėjo be jokių klausimų. Sienos dažniausiai būna „popierinės”, jeigu jau apkalbinėsite ar ką kita neviešinamo veiksite, tai stenkitės tyliai :)

Ir geriau užsirezervuoti namelį iš anksto, nes jo ieškoti vietoje, o ypač sezono metu, reikalauja daug kantrybės ir nervų.

O bendrąja prasme mes į namelį žiūrime tik kaip į vietą pernkavojimui, dienomis buvom prie jūros, o vakarais vykdavome papramogauti.

PRAMOGOS?

PRAMOGOS ŠVENTOJOJE
Jeigu mėstate Lietuvos estrada, na, tuomet Šventojoje vakarais ką veikti tikrai surasti. Tiems, kurie jos nemėgsta, patarimas būtų, pramogauti išeiti bent nuo 22val., nes tuomet dauguma vakarinių šou su estrados žvaigždėmis jau būna pasibaigę ir tose pačiose vietose vyresni žmonės užleidžia šokių aikšteles jaunimui.

Mums teko lankytis Titanike, nuo 22-24val. įėjimas nemokamas. Kai mes lankėmės, grojo vien tik House muziką, DJėjus nepasirodė sukalbamas, todėl po kiek laiko išėjome ieškoti kitos vietos, kur muzika bei nuotaikos būtų pakylesnės. Didižioji dalis žmonių jaunimėlis nuo ~17-25m. Tiesa, nuo 24val. už įėjimą turės mokėti vaikinai po 10LT. Kiek nelogiškas dalykas yra tas, jog susimokėti turės net tie, kurie buvę iki tol klube nespręs pasilikti ten toliau. Merginoms nemokamai.

Vėliau, jau apie 24val. užsukome į Paršelio rojų. Turiu pasakyti, kad ši vieta žymiai labiau patiko ir pralinksmino. Po vakarinės programos dauguma vyresnių žmonių išsiskirstė, o net jei keli ir liko, tai tik tie, kurie šoko dar labiau užsidegę nei kai kurie jaunuoliai :)) Muzika, galima sakyti tai, ką girdime per MTV, su retkarčiais rusiškais intarpais. Žodžiu, ten tikrai gavome progą pašokti ir pasimėgauti laiku.

Dar vienas patarimas - geriau nesirinkti „Paršelio rojaus” vakarienei. Mes likome labai nepatenkinti. Sumokėjome nemažą sumą, o aptarnavimas buvo labai prastas, viskas vyko labai lėtai, laukėme maisto apie 40min, nors tuo metu be mūsų žmonės sėdėjo prie dar trijų staliukų, maistas buvo neskanus, paruoštas tikrai ne su meile, o ir pavalgius toks jausmas apima, lyg skrandis sustojo.

Iš likusių pramogų galbūt galėčiau išskirti ne pirmą jaunystę skaičiuojančius, tačiau visgi atrakcionus, tirą.

PRAMOGOS PALANGOJE
Na, manau kažko labai daug pasakoti apie šį miestą nėra. Tačiau faktas vienas, geriausi vakarėliai vyksta savaitgaliais, o darbo dienomis su tuo kiek sudėtingiau.
Mes ten išbandėme keletą atrakcionų. Tikrai rekomenduoju patį baisiausią iš jų, kurį suprasite pamatę. Bandžiau, patiko patirtis, verta 15LT žmogui. Tik geriau neikite ten persivalgę, nes sukrato viską skrandyje tikrąja ta žodžio prasme. Taip pat buvome siaubo name, kuris pasirodė šis tas įdomesnio šiais metais. Na, pabandėme, buvo vietų, kur sugebėjo išgasdinti, tačiau bendrai siaubas ten „pigus”, nemanau, kad verta už šią pramogą mokėti 15LT žmogui.
Galbūt vieta, kurią rekomenduočiau mėgstantiems Latino muziką, ritmą ir atmosferą, „Elnio ragas”. Ten maždaug nuo 24val. prasideda veiksmas, pradeda rinktis žmonės. O ir DJėjus labai sukalbamas :)
Beje, iš Šventosios į Palangą ir atgal važinėja autobusas, kurio grafiką įdedu apačioje. Iš Palangos į Šventąją paskutinis autobusas išvyksta 24:00val. Jeigu turite studento ar moksleivio pažymėjimą, kelionė jums kainuos tik 1,5LT :)

ORAS?

Vienas turbūt iš bjauriausių dalykų, kas galėtų nutikti per atostogas, tai yra prastas oras. Mes jau prieš vykstant dvi savaitės iš anksto tikrinomės orų prognozes. Galiu pasakyti, kad dažniausiai jos būna palyginti teisingos. Mūsų atveju, iš anksto matėme, kad pirma rugpjūčio savaitė Šventojoje bus saulėta, atvykus taip ir buvo. Tik pačią pirmą dieną sulaukėme trumpučio lietaus, visas kitas laikas karštas ir saulėtas.

www.gismeteo.lt - internetinis puslapis, kuriame galite rasti gana tikslias orų prognozes laikotarpiu nuo 1-12 dienų visuose Lietuvos miestuose.
www.meteo.lt - dar vienas puslapis, kurį naudojame norėdami patikrinti, kada dienos eigoje nusimato lietus ir kokio stiprumo. Įėjus susirandame „skaitmeninę orų prognozę”, perjungiame į rėžimą „krituliai” ir valandomis matome lietaus išsidėstymą bei jo stiprumą. Šis puslapis laaaabai retai kada apgauna :)
Tiesa, šis laikas Lietuvoje pajūryje yra kažkoks tinkamas keistiems mašalams, kurie išvaizda primena širšes, tačiau negelia. Daugelį jos erzina, nes skraido ir laipioja ant žmonių, net gi gulint ant smėlio pajūryje.

Patarimas - turimą maistą laikyti sandariai, ant savęs nesitepti nieko saldaus. Pastebėjome, kad jas traukia tik maistas.

KELIONĖS TRANSPORTAS?

Na, žinoma, geriausias variantas tai yra automobiliu su draugais. Tačiau ką daryti jeigu toks variantas neišdegė?

Tuomet rekomenduoju rinktis tą patį variantą tik ne su draugais, o „būsimais pažįstamais” :) Facebook socialiniame tinkle galite rasti keletą grupių, kuriose žmonės skelbia iš kur kada išvyksta, kiek žmonių galėtų paimti ir kiek tai kainuotų. Iš Vilniaus į Klaipėdą realu nuvykti už 25-35LT žmogui. Žinoma, būkite ir jūs realistai, rinkitės atsargiai pakeleivius, tačiau tikrai galiu pasakyti, kad tokia patirtis yra užvis geriausia. Žmonės su kuriais susipažįsti tokių kelionių metu yra vienas iš įdomiausių dalykų, o po to žiūrėk ir ilgamečiais draugais patampam :)

http://www.facebook.com/vaziuoju
http://www.facebook.com/tranzuok
http://www.facebook.com/pages/va%C5%BEiuojuve%C5%BEu/264377876601
http://www.facebook.com/kelione?ref=ts
http://www.facebook.com/pavesiu
http://www.facebook.com/Vaziuojamlt

KĄ VEŽTIS?

Kiekvienas esam labai individualus su savais poreikiais, tačiau žemiau surašiau daiktus, kuriuos būtų gerai turėti porai tam, kad jaustumėtės komfortabiliai. Žinoma, daugelio jų galima atsisakyti siekiant vežtis tik tai, ko neišvengiamai prireiks.

• Rankšluosčiai trys (Paprastai mergina naudoja du - plaukams ir kūnui, vaikinai vieną, todėl geriau turėti tris mažus rankšluosčius.)
• Dekiukas (Prie jūros galima naudoti ir atsivežtus rankšluosčius, tačiau jie vistiek turės būti dideli tam, kad būtų galima atsigulti ant smėlio. O tai reiškia, kad vienas dekiukas užims mažiau vietos nei du papildomi dideli rankšluosčiai.)
• Kuprinė (Mes nenorėjome palikinėti brangių daiktų namelyje, o taip pat nepanorau ir aš vežtis kažkokios papildomos rankinės sau, todėl ėmėme tik vieną mažytę kuprinę, kurią nuolat nešiojo mano draugas. Joje tilpdavo visi reikalingi mūsų daiktai pajūriui bei brangūs daiktai.)
• Muilas (Patarčiau geriau vežtis muiliuką, o ne dušo želė. Keliaujant nuolat visko įvyksta - apsipilama, išsitepama ir kita. Su muilu žymiai paprasčiau išvalyti dėmes nei su dušo želė)
• Skėtis
• Dvejos batų poros vienam (Šaltesniam ir šiltam orui)
• Tualetinis popierius (Dažniausiai stovyklavietėse tokio dalyko nėra)
• Patalynė (Jau minėti užvalkaliukai)
• Vienkartiniai indai (Pakaks gilesnių indelių maistui ir puodelių gėrimams, galbūt šaukštelių dar)
• Pakrovėjai
• Šiltesnė apranga
• Maudymukas
• Šiek tiek puošnesni drabužiai vakarams
• Kepurė, skarelė (būnant didžiąją dienos dalį ant saulės geriau nejuokauti su tuo)
• Kremas nuo saulės
• Fotoaparatas
• Du šaukštai, peilis, rankšluostėlis iš namų (kad vietoj jų nereikėtų naudoti vienkartinių. O šaukštai, nes jie yra einamiausi ir su jais galima valgyti bet ką)
• Grynųjų pinigų (Šventojoje bent praeitais metais mačiau tik Swedbank bankomatą)
• Plaukų džiovintuvas
• Šampūnas, dantų pasta, šepetėliai, skutimosi reikmenys bei kita reikalinga kosmetika (Geriausia visus skysčius dėti į mažus indelius, tokius, kokie naudojami skrendant ir turint tik rankinį bagažą. Užims minimaliai vietos.)
• Šukos plaukams
• Maišelis šiukšlėms (Jeigu apsipirkinėsite, nuolat pakaks ir tų, kuriuos gauname prekybos centruose)

KĄ PADARYTI PRIEŠ IŠVAŽIUOJANT?

Turbūt ne vieną prieš išvykstant ir jau išvykus kamuoja paranoja, jog kažką užmiršote. Kartais daiktus, kartais dalykus, kuriuos vertėtų atlikti prieš išvažiuojant. Trumpai tai, ką padarėm prieš išvykstant:

• Patikrinti ar viskas iš daiktų sąrašo supakuota
• Užsukti vandenį (Tokios nelaimės atsitinka būtent tada, kai būname išvykę, todėl geriau apsidrausti iš anksto užsukant vandenį)
• Uždarinėti langai (Jeigu apylinkėse siaustų kokia audra geriau langus laikyti uždarus)
• Pamaitinti augintinius
• Palieti gėles, padėti į pavėsį
• Atsarginius raktus palikti draugams
• Išjungti elektros prietaisus

Galbūt turite dar kokių pastebėjimų? Patarimų? Minčių? Pasidalinkit :)

Iveta

Vasaros metu dažnas studentas ar moksleivis pradeda užsiėmimų, darbo paiešką. Vieniems užtenka tiesiog pamąstyti apie tai, ką mėgsta veikti ir jau aišku kuom gi čia vasarą užsiimti. Kitiems kiek sudėtingiau ir tenka labiau pasukti galvą. Žemiau pateikiau 90 paprastų darbo idėjų (deja nepamenu kas jų autorius). Paskaičius jas, galimas daiktas, kils viena, kita idėja, atsigaus fantazija, padės pažiūrėti į darbą ne tik rimta, bet kiek ir juoko forma :) Tikiuosi, kad pravers kokiu nors būdu ir Jums!

90 PAPRASTŲ DARBO IDĖJŲ:
1. Parduoti nebenešiojamus rūbus;
2. Prižiūrėti vaikus;
3. Tvarkyti namus;
4. Vedžioti šunis pasivaikščioti;
5. Rašyti darbus (kursinius, diplominius…);
6. Gaminti įvairius papuošalus;
7. Pagal užsakymą megzti;
8. Būti surogatine motina ;
9. Vesti vaikus į mokyklą darželį;
10. Valyti langus;
11. Taisyti automobiliu;
12. Rašyti straipsnius (pvz.: į alfa);
13. Pataisyti drabužius (pvz.: atlenkti kelnes);
14. Groti, dainuoti gatvėje;
15. Valyti automobilių salonus;
16. Ravėti daržus;
17. Skinti pomidorus;
18. Kapoti malkas;
19. Pinti kasytes;
20. Daryti manikiūrą;
21. Masažuoti;
22. Kurti internetines svetaines;
23. Pardavinėti verslo idėjas;
24. Prekiauti čeburėkais pajūryje (kol nepagaus);
25. Dalinti skrajutes;
26. Studentams, važiuojant į gimtąjį miestą pasiskelbt, atsiras kompanijos;
27. Taisyti techniką;
28. Perrašinėti windowsus;
29. Atlikinėti namų darbus;
30. Būti korepetitoriumi;
31. Versti tekstus;
32. Dresuoti šunis;
33. Turint techniką, apdirbinėti kaimynams laukus;
34. Rinkti miško gėrybes;
35. Perpardavinėti sklypus;
36. Auginti karvę ir gaminti sūrius;
37. Užsiauginti daugiau daržovių, nei tik savo reikmėm ir prekiauti turguje;
38. Dažyti namus;
39.Tapetuoti kambarius;
40. Kloti plyteles;
41. Auginti gėles;
42. Prausti šunis;
43. Pepardavinėti mobiliuosius telefonus;
43. teikti brokerio paslaugos;
44. Skolinti pinigus;
45. Taisyti dviračius;
46. Išvalyti mobiliuosius telefonus;
47. Mokyti vairuoti;
49. Kartais pavertėjauti;
50. Auginti paršelius (parduoti ūkininkų turguje);
51. Gaminti naminukę;
52. Piešti atvirukus;
53. Sudarinėti verslo planus;
54. Nusipirkus didmenoje, pardavinėti mažmenininko kainomis (žinau tai daro su sauskelnėmis “Pamper”);
55. Gaminti kirviams, grėbliams, kastuvams kotus;
56. Iš medžio drožti šaukštus, pypkes ir pan.;
57. Siūti skudurines onutes;
58. Mokyti nardyti;
59. Mokyti jodinėti;
60. Verti auskarus;
61. Daryti tatuiruotes;
62. Pešioti antakius;
63. Depiliuoti plaukelius iš tam tikrų zonų;
64. Kirpti plaukus;
65. Siūti rūbus;
66. Skusti barzdas;
67. Atlikinėti tyrimus, vaikštant pas respondentus į namus;
68. Organizuoti aktyvų laisvalaikį;
69. Savam mieste padirbėti gidu;
70. Dirbti palydovu;
71. Kirpti avis;
72. Išpjaustyti katalizatorius;
73. Supirkinėti metalo laužą;
74. Teikti konsultacijas, apie sferą, kurią puikiai išmanai;
75. Užsiimti kontrabanda;
76. Pjauti žolę;
77. Žvejyboje sugautą žuvį išrūkyti ir pardavinėti;
78. Rūšiuoti atliekas;
79. Auginti sliekus rūsyje;
80. Kirpti kačiukam, šuniukam nagus;
81. Nakties metu prekiauti alkoholiu;
82. Suvirinti metalo gaminiu (pvz.: duslintuvą);
83. Suteikti sandėliavimo paslaugas;
84. Išnuomoti būstą;
85. Tvarkyti vamzdžius;
86. Būti grupės seniūnu;
87. Būti studentų atstovybės nariu;
88. Kur tik įmanoma rengti projektus gauti pinigams;
89. Turėti du veislinius šunis, kad būtų veislinių šuniukų ir aišku juos pardavinėti;
90. Mokyti šokti (jei pats moki).

Šiai dienai apsilankius portale CV.lt galima rasti 2647 darbo pasiūlymus. Jeigu vadovautumėmės psichologija, kuri sako, kad iš 20 galimų pasirinkimų vienas bus tikrai tinkamas, tuomet kiekvienas iš mūsų turime maždaug 132 potencialias galimybes įsidarbinti.

Robin Sharma pateikia 17 praktiškų patarimų kaip išvengti trukdžių, su kuriais kiekvieną dieną susiduriame ir kurie labai dažnai sumažina mūsų produktyvumą, siurbia brangų laiką bei energiją. Galbūt surasite ir Jūs kokį vieną kitą atsakymą į sau aktualią problemą! :)

1. Išjunkite visas technologijas 60 minučių per dieną ir susikoncentruokite į padarymą tų darbų, kurie svarbiausi.

2. Dirbkite 90 minučių ciklais (Mokslas patvirtino, kad tai yra optimaliausias darbo laikas).

3. Pradėkite savo dieną nuo bent 30 minučių mankštos.

4. Ryte nepulkite pirmiausiai tikrinti savo elektroninio pašto ar FB.

5. Išjunkite visus elektroninius pranešimus mobiliajame.

6. Tegu viena savaitės diena būna visiška „savęs perkrovimo” diena - atsigavimui, jėgų atsinaujinimui (tai reiškia jokio elektroninio pašto, nulis skambučių, nulis darbo). Žmogui yra būtina viena diena absoliutaus poilsio nuo visko.

7. Statistika rodo, kad dirbantys žmonės yra sutrukdomi kas 11 minučių. Trukdymai, pertraukimai naikina produktyvumą. Išmokite apsaugoti savo laiką ir pasakyti ne įvairiems trukdžiams.

8. Susiplanuokite ateinančios savaitės kiekvieną dieną Sekmadienio rytą. Planas išgelbėja nuo milžiniškos pasirinkimų galybės. Jis atkuria dėmesį ir užtikrina energiją.

9. Dirbkite dideliais laiko „blokais”. Visi kūrybingieji genijai turėjo 2 dalykus bendra: kai jie dirbdavo, tai dirbdavo pilnai įsilieję į atliekamą veiklą ir kai dirbdavo, tai dirbdavo stipriai susikoncentravę ilgais laiko periodais.

10. Išgerkite litrą vandens kiekvienos dienos rytą. Brangiausias turtas verslininkui yra ne laikas, o energija. Vanduo atkuria ją.

11. Nepulkite atsiliepti kiekvieną kartą kai mobilusis suskamba.
12. Investuokite į savo profesinį tobulėjimą, kad jūsų veikla atneštų jums dar daugiau vertės dirbant tą patį laiko tarpą.

13. Venkite paskalų ir laiko „vampyrų”.

14. Palieskite popierių tik kartą.

15. Susidarykite sustojusių darbų sąrašą.

16. Kelkitės 5 valandą ryto.

17. Pagaliau nuvykite į susitikimus, dėl kurių ilgai delsėte.

Šiomis dienomis jau būtų pakankamai sunku surasti jaunimo neišbandžiusio kebabų. O ar bandėte pasigaminti patys? Pats gaminimo procesas yra labai įdomus, o ir rezultate valgant savo gamintus naminius kebabus esi užtikrintas, jog tai, ką valgai yra gaminta naudojant šviežius produktus, su meile ir tai neabejotinai yra vieni iš skaniausių ragautų kebabų.

Įdomūs faktai:
Kebabo pavadinimas kildinamas iš arabų kalbos žodžio „kabab”. Iš pradžių kebabas reiškė tiesiog keptą mėsą, o mūsų dienomis tai jau patiekalas tapęs greito maisto imperijos dalimi. Kebabai, nors ir vadinami kitaip, buvo žinomi vietos tautoms nuo seniausių laikų, ir įvairūs šaltiniai patvirtina tai: Senovės graikų autoriai aprašo karius, kepančius kebabo tipo valgius, taip pat kebabo gamyba vaizduojama Bizantijos freskose. Brangiausio pasaulyje kebabo kaina - 2879 litai.

Mes gaminome su draugų kompanija, viso 6 žmonėms, todėl ir žemiau pateiktos proporcijos yra pateiktos tokiam kiekiui žmonių :) Neskaičiuojant jau turėtų reikalingų produktų, didelis, sultingas kebabas žmogui kainavo apie 10Lt. Naminius kebabus puikiai tinka ruošti kokį vakarą susirinkus gausiai draugų kompanijai, nes pats gaminimo procesas užtruks apie 3 valandas, o su kompanija ir greičiau, ir linksmiau!

LAVAŠAS

Prireiks:
1. 3 stiklinių miltų (eigoje prireiks ir daugiau)
2. Stiklinės vandens
3. 15g. mielių
4. 1 arbatinio šaukštelio cukraus
5. 1 arbatinio šaukštelio druskos
6. 2 sudrėkintų rankšluosčių
7. Kepimo popieriaus

Visus produktus tokia tvarka peiliui sudedame į vieną didelį indą, sumaišome ir minkome tešlą tol, kol ji tampa kočiojama. Eigoje prireiks daugiau miltų, kad minkant ir kočiojant tešla tiesiog neliptų prie rankų. Gerai išminkius tešlą, paskirstome ją į 6 dalis ir kiekvieną jų kočiojame tol, kol gauname plonus, apskritus blynus. Geriau juos iškart daryti didesnius, nes tai reikš ir didesnius kebabus :)

Iškočiotą blyną dedame ant kepimo popieriaus skardoje. Tuomet šauname skardą į 180C įkaitintą orkaitę. Būtina nuolat stebėti lavašo kepimą, nes ypač esant draugų kompanijai jis pasimiršta (Mes turėjome kepti dvi partijas lavašų, nes kai kurie buvo perkepę!). Lavašą kepame labai trumpai, maždaug nuo kelių iki 5 minučių. Negalima leisti lavašui paruduoti, nes tai reikštų, kad jis jau perkepė. Todėl patarimas šioje vietoje būtų - geriau iškepti silpniau, nei perkepti. Iš anksto reikia būti pasiruošus rankšluostį, kuris buvo sušlapintas ir išgręžtas. Ištraukus lavašą iš orkaitės perkeliame jį ant drėgno rankšluosčio.

Užlenkiame rankšluosčio kampus taip, kad iš abiejų pusių lavašas būtų „užklotas”. Tuomet paimame už vienos šio suvynioto kebabo kraštinės ir atsargiai suvyniojame jį į ritinėlį. Jeigu vyniojant lavašas lūžta, tai reiškia, kad jis buvo perkeptas! Paliekame pastovėti, nes taip nuo drėgmės lavašas suminkštės. Kol laukiame galime imtis to pačio proceso jau su kitu lavašu. Galiausiai visus lavašus jau suminkštintus ir padrėkintus sudedame į vieną vietą ir ruošiamės tolimesniam gaminimui.

PADAŽIUKAI

Pikantiškam padažui prireiks:
1. 500g. majonezo
2. 500g. kečiupo
3. Vandens truputį
4. Baziliko

Viską tiesiog sumaišome. Šis padažas yra beveik identiškas tokiam, kurį daro namie besigaminantys picas :)

Česnakiniam padažui prireiks:
1. 500g. majonezo
2. 200g. kefyro
3. 2,5 galvutės smulkiai pjaustyto česnako
4. Smulkiai supjaustyto agurko

Viską tiesiog sumaišome. Štai šis padažas man ištikrųjų panašesnis į kebabinėse naudojamą pikantišką padažą. Todėl jeigu norite originalaus pikantiško, tiesiog nedėkite česnako :)

KEBABO GAMINIMAS

Prireiks:
1. Vištienos krūtinėlės (kiekis priklauso nuo to, kiek žmonių ir kiek mėsingus kebabus norite gaminti)
2. Druskos
3. Pipirų
4. Vištienos prieskonių
5. Kopūsto
6. Pomidorų
7. Agurkų
8. Jelapeno (mėgstantiems aštriau)
9. Folijos

Iš anksto vištienos krūtinėlę supjaustome smulkiais gabalėliais ir pagardiname prieskoniais. Mes naudojome druską, pipirus, vieštienos prieskonius. Iškeptus vištienos gabalėlius sudedame į indą tolimesniam gaminimui.

Pasiruošiame lavašą. Į jo vidurį vertikalia juosta pirmiausia dedame norimo padažiuko tiek, kiek tik norisi. Tuomet galima dėti supjaustyto kopūsto, mėgstantiems aštriau jelapeno, iškeptos vištienos gabalėlius, pomidorą, agurkus ar ką kitą, ko tik norisi :)

Lavašą užlenkiame iš visų pusių ir ypač pasirūpiname, kad gerai užlenkta būtų apačia. Suvyniojame į foliją. Visus kebabus paruošus, vėl šauname juos visus drauge į orkaitę, kur palaikome 20min. 180C temperatūroje.

Belieka tik mėgautis vienais iš skaniausių kebabų! :)

Iveta