BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

LAIKYTIS SAVŲ PRINCIPŲ AR DĖSTYTOJO TAISYKLIŲ?

Noriu papasakoti apie kelias gyvenimiškas, turbūt kiekvienam studentui pažįstamas situacijas universitete, kurios ėmė ir išlindo į dienos šviesą. Šiuo įrašu noriu papasakoti kaip kartais iškyla dilema ar laikytis savo įsitikinimų, pažiūrų, patirties ir principų ar dėstytojo ir universiteto nustatytų taisyklių. Kartais pasirenki viena, o kartais kita. Tačiau po dviejų metų “santuokos” su universitetu, galiu pasakyti, kad laikui bėgant pradedi į šiuos “santykius” žiūrėti kaip kantrybės bei lankstumo lavinimo mokyklą.

VIEŠI DĖSTYTOJŲ PAREIŠKIMAI SOCIALINIUOSE TINKLUOSE. Kiekvienas esame savo Facebook anketos kalvis, kuris kaip nori taip ją nusikala ir kaip nori taip save ten pateikia viešumai. Tačiau kartu kiekvienas esame atsakingas už kiekvieną savo pasakytą žodį. Šiuo atveju net ir dėstytojo statusas kartais nesustabdo nuo “liaupsių” socialiniuose tinkluose.

Pirmadienį pasklido daug gražių kalbų ir gandų apie vieno dėstytojo nekorektišką išsireiškimą apie studentus Facebook’e. Savo draugams ir pažįstamiems jis pasakojo apie 70 studentų laiškų su rašto darbais jo elektoriniame pašte ir retoriškai klausė: “Ir man juos visus reikės skaityti?”. O dėstytojo draugai dalijosi praktiškais patarimais: “Rašyk pažymį pagal pavardę”, “skaitomos tik įžangos ir išvados”, “juk tai kaip filmas – kartais linksma, kartais graudu”.

Na, o dabar pabandykime įsivaizduoti kaip į tokį viešą pasisakymą sureaguoja studentai, kurie gyvena sesijos nuotaikomis, dirba išsijuosę, kad atliktų apie 70 laukiančių darbų ir net nesusimąsto sau užduoti klausimo dėl to ar jiems tikrai reikės visa tai padaryti?! Ir dar padaryti tai, ko dėstytojas net nenori po to skaityti. Nuteikia labai “optimistiškai” ir priverčia susimąstyti. Žinoma, gali būti ir taip, kad dėstytojas šiuo pasisakymu tiesiog juokavo ar norėjo pasakyti kitus dalykus, tačiau ir pati perskaičiusi tą pasisakymą pasijaučiau tarsi mano darbas jam būtų dar viena penkta koja.

SUKURTI TAI, KAS PATINKA, AR TAI, KAS TINKA. Gavome užduotį sukurti komandos sugalvotam projektui plakatus. Galutinis rezultatas turi būti septyni plakatai, kuriuos kuria septyni komandos nariai, kiekvienas po vieną. Įsijautę į visą projekto idėją, ja degdami ir tikėdami, sugalvojame bendrą koncepciją grupės plakatams. Na, kaip ir bet kuriame normaliame renginyje būtų – septyni kuriami plakatai turi turėti kažkokį bendrą ryšį, būti pastatyti ant to paties pagrindo. Taigi, propaguodamos minimalistinį stilių, jį ir išnaudojame kurdamos plakatus. Visą jų seriją galite pamatyti apačioje.

Nuotraukos autorė Ieva Volosevič

Nuotraukos autorė Ieva Volosevič

Tai štai kursas šiuos plakatus turės įvertinti Euroviziniu principu: vienam 12, kitam 10, kitiem dar mažiau. Klausimas iškyla toks: “Kaip vertinti tokio stiliaus plakatus, kuriuos skiriasi praktiškai tik vienas objektas, spalva ir tekstas?”. Matyt, kad šįkart tikrai viskas vyks Euroviziniu principu, daugiausiai simpatijų teks komunikabiliausiai grupės nariai, kurios draugai ją labiausiai palaikys :) O dėstytoja į tokią susidariusią situaciją reaguoja paaiškinimu, kad jeigu kiti vertina tokiu principu “tai jau ne jos problemos”. Akivaizdu, kad problema tikrai bus tik tokią koncepciją pasirinkusiems. Ir ne todėl, kad tai būtų buvę draudžiama, bet dėl to, kad dėstytojas įspraudžia studentus į dėžutę ir nenori net galvoti apie tai, kad kai kurie studentai mąsto ir už dėžutės ribų.

Dar vienas įdomus momentas šiame darbe buvo tas, jog gavome techninius reikalavimus plakatui: tam tikras sluoksnių skaičius, tam tikri panaudoti efektai, transformacijos, išmatavimai, atstumai ir kita. Tačiau taip pat vienas iš vertinimo kriterijų yra kūrybiškumas. Tai įdomu kaip išreikšti savo kūrybiškumą, kai jis jau vertinimo kriterijuose akivaizdžiai suvaržytas?

MAKSIMALUS PAŽYMYS IŠRINKTIESIEMS. Dar viena įdomi patirtis buvo su dėstytoja, kuri turėdama tris kurso pogrupius, galėjo kiekvienam parašyti tik vieną dešimtuką (finale turime apie 15 žmonių iš 80 turinčių galimybę gauti dešimtukus). Situacija buvo tokia: kiekviena komanda gauna dar kitos komandos tik iš kitos pogrupio darbą. Jį skaito ir įvertina pagal tam tikrus kriterijus. Mes gavome darbą, kurį stengėmės gana objektyviai įvertinti pagal dėstytojos nustatytus kriterijus. Visos komandos narės vien perskaičiusios darbą, pajutome, kad jis yra tikrai silpnesnis nei mūsų komandos. Viskas būtų kaip ir buvę gerai, jei nebūtų paaiškėję, kad šiai komandai dėstytoja parašė vienintelį dešimtuką tame pogrupyje. Mūsų pogrupyje vienintelį dešimtuką gavo kita komanda, ne mūsų. Taigi automatiškai mūsų komanda jau turėjo būti įvertinta žemesniu pažymiu, nes juk dėstytoja nusprendė, kad net ir esant dviems geriems darbams, tik vienam gali parašyti dešimtuką. Tai rezultate mūsų darbas buvo įvertintas žemesniu pažymiu net už tą darbą, kurį pačios skaitėme, nagrinėjome ir savo akimis matėme, kad jis yra silpnesnis.

Nusprendėme nepasiduoti ir kovoti už darbą, prie kurio dirbome pusę metų ir įdėjome tikrai nemažai dūšios. Iškovojome tai, kad dėstytoja pripažino, jog darbas taip pat vertas dešimtuko ir yra ištiesų geresnis nei tas, kurį kaip jau minėjau įvertino dešimtuku, nors jis mūsų manymu buvo silpnesnis. Tačiau dėstytoja pažymio mūsų komandai taip ir nepakėlė, su pasiteisinimu, jog tai būtų nesąžininga kitų kursiokų atžvilgiu. Tačiau kažkodėl niekas nepagalvoja apie tai, kad toks vertinimas nesąžiningas mūsų atžvilgiu.

Ir studentai padaro, pasako, nusprendžia neteisingų dalykų. Taip ir dėstytojai kartais būna ne visai teisingi. Visiems pasitaiko, tiesa? Tik gaila, kad vienetai dėstytojų pripažįsta klaidas ar neteisybes ir ima jas taisyti. Dažnesniu atveju dėstytojas yra linkęs laikytis savo nustatytų taisyklių ir net nebandyti įsiklausyti į tai, ką jam bando pasakyti studentas. Tokiose situacijose ir iškyla dilema dėl to, tai ką gi daryti tam studentui: laikytis savo tiesų ar dėstytojo? Nežinau kuris atsakymas yra teisingiausias visuotinai, tačiau savo poziciją išsakau tuo, kad nusprendžiau papasakoti apie tokius nutikimus. Vien šis įrašas gali būti dar viena situacija apie kurią bus galima papasakoti atskirą istoriją. Juk dėstytojas yra pajėgus dėl neaiškių priežasčių sumažinti pažymį ar apskritai nebūti linkusiu į kurio nors konkretaus studento pusę dėl tik jam žinomų priežasčių.

Kantrybės, jėgų ir įkvėpimo artėjančiai sesijai!

Iveta

Rodyk draugams

IR GATVĖS TURI SAVO GYVENIMĄ

Jau buvom nuvargę. Vis atrandam kokią tinkamą gatvę ir “šast” išlenda koks negerumas – netinka fotografavimui. Visą senamiestį iššniukštinėjom, jau buvom bepasukančios atgal, bet tada pamatėm tą arką ir tą intriguojantį taką… Pagaliau apėmė jausmas, kad tai yra Tai. Paėjus kiek giliau pamačiau tai, kas galutinai papirko – ištapytą sieną, o virš jos besidarbuojančią močiutę, “Vantą darau”, -sakė. Neatsispyriau, paklausiau iš kur čia vidury tos apgriuvusios ir šitaip apleistos gatvės atsirado tas piešinys. O ji lyg visur tokios sienos būtų: “Dailininkas vienas savo draugei nutapė, dabar išsikraustė į butą”. Ir čia istorija tik prasidėjo.

Fotografijos autorė - Iveta Stukaitė

Fotografijos autorė - Iveta Stukaitė

Vyras, nutapęs šią sieną, galutinai pavergė tos moters širdį. O kaip nepavergsi? Mums, moterims, tokie dalykėliai kelia baisulingus sentimentus. Tad ji ir ranką jam atidavė, negailėjo susieti savą gyvenimą su tuo romantiku, nes juk išties jį mylėjo. Susaisčius savo gyvenimus santuoka viskas klojosi kaip tas giedras dangus ant tapytos sienos – pasakiškai.

Fotografijos autorė - Iveta Stukaitė

Net tas angelas kybantis virš jų gatvės atrodė pralinksmėjo! Ir visa gatvė tarsi prisipildė meilės, kurios negailėjo nei praeiviams, nei viens kitam. Sunku nusakyti kaip ji atgijo dėka tų dviejų įsimylėjelių. Pro ją einant norėjosi sulėtinti žingsnį, įkvėpti orą giliai į plaučius, pirštukais pačiupinėti visas atbrailas, pauostyti kiekvieną gėlę augančią joje. Lyg būtum įžengęs į kitą pasaulį, tokį magišką nuo galvos iki kojų pirščiukų.

Fotografijos autorė - Akvilė Pranckevičiūtė

Tačiau kaip ir kiekvienoje santuokoje visada į namus atkulniuoja buitis. Visai kaip tie miltai, kurios radome pabirusius ant gatvės – taip lengvai nesurinksi ir neišmesi, teks su tuo susidraugauti, išmokti gyventi ir su buitimi. Tuomet vyras ir moteris pamatė, kad vis dėl to ne visada vyras toks rūpestingas, ne visada ir moteris viskuo pasirūpinanti, o tenka rūpintis ne tik namais bet ir vienas kitu. Sunku būti atsakingam vien jau už save, o ką jau bekalbėti apie du.

Fotografijos autorė - Liucija Sarapaitė

Tuo metu ir gatvė ėmė pilkėti, praeiviai nebenorėjo jos liesti, uosti ar apskritai prisiminti, kad tokią pražingsniavo. Jie norėjo prabėgomis ją praeiti, nes ji buvo pilka – kaip daugelis kitų eilinių gatvių. Deja tokia pradėjo tapti vyro ir moters santuoka – kaip daugelis kitų, nebe su tuo cinkeliu, kuris juos taip siejo iš pradžių.

Fotografijos autorė - Ieva Salatkaitė

Ir štai atėjo ta akimirka, kai gatvėje prasidėjo lietus. Kadaise buvę jauni įsimylėjeliai nusprendė patraukti skirtingais keliais, nes buvimas drauge buvo nebepakeliamas, lydimas ašarų kaip tas lietus. O jiems pasukus skirtingomis kryptimis, gatvė visiškai apmirė ir net tas paveikslas ant sienos tapo nebepastebimas, pilkas, jis nieko nebereiškė. Atrodė, kad šis akibrokštas pakeitė gatvę negrįžtamai.

Fotografijos autorė - Liucija Sarapaitė

Praėjo ne vienas ir ne keli mėnesiai kol moteris įsidrasino įsiukti į tą gatvę, kurioje viskas prasidėjo. Vis aplenkdavo ją, sugalvodavo kokiais kitais labirintais pasiekti tikslą, tik ne ta gatve. Tačiau kai laikas šiek tiek pagydė žaizdas ir šypsena vėl pradėjo žaisti veide, įsidrasinusi įsuko į tą numylėtą gatvę. Ir šįkart joje pažino kiekvieną smulkmenėlę. Ant sienos ji aptiko priklijuotą raštelį. Jame buvo klausimas: “Susitinkam?”. Moteris išsitraukė rašiklį ir besišypsodama užrašė: “Taip”. Taip kelių dienų bėgyje ant to pačio raštelio atsirado ir laikas, ir data. Gatvė ir vėl įsivėlė į jausmų žaidimą.

Fotografijos autorė - Ieva Salatkaitė

Jie susitiko naktį, toje pačioje gatvėje kur viskas prasidėjo. Nenuostabu, kad ir gatvė lyg atgijo, tas pats angelas tylutėliai, bet plasnojo virš tos pačios arkos, tas pats žibintas glostė sienas šiluma, o tie du žmonės kalbėjosi. Ne apie bet ką, o apie tai, kad nebūna brandi meilė paprasta. Ji būna paini ir sudėtinga. Ir štai tą vakarą šie du žmonės susitiko jau brandesni, pasiryžę imtis puoselėti jų dviejų pasaulį vėl. Tą vakarą ir gatvė buvo jau kitokia – taip pat brandesnė.

Fotografijos autorė - Akvilė Pranckevičiūtė

Po to, kaip močiutė ir sakė, moteris ir vyras persikėlė drauge gyventi į ne tokią nuošalią vietą, į butą, o šią gatvę bei tą tapytą sieną paliko kitiems įsimylėjeliams ieškančiams vieni kitų. Na, arba keturioms merginoms ieškančioms ypatingos gatvės fotografavimui :)

Fotografijos autorė - Iveta Stukaitė

Įdomu kada nors būtų surasti tą menininką nutapiusį peizažą ant sienos ir sužinoti tikrąją šios gatvės istoriją, nes šį kartą tai yra gatvė, kokią ją pamatėme mes, o ta pora greičiausiai visą šią istoriją ir visą gatvę matė visiškai kitaip.

Jaukių rudens dienų,

Iveta

Rodyk draugams

ŽVILGSNIS Į KŪRYBINES INDUSTRIJAS PABAIGUS PIRMĄ KURSĄ

Kūrybinės industrijos ilgą laiką buvo mano didžiausia svajonė. Apie jokias kitas studijas net nenorėjau mąstyti - tai arba nieko. Mane KI kaip ir daugelį suviliojo taikliu, daug žadančiu ir dėl to viliojančiu aprašymu. Perskaičiau ir pagalvojau - mano vieta būtent čia, nepaisant visų gandų gandelių, kuriuos vėliau dar teko išgirsti. Jau iš tikrųjų prisilietusi, paragavusi, pamačiau, kad atėjau visiškai kitur nei tikėjausi, tačiau džiaugiuosi, kad vis dėl to pataikiau, nes niekur kitur savęs ir neįsivaizduočiau. Turbūt todėl ir nusprendžiau parašyti šį ilgą ir detalų įrašą - kad lengviau būtų suprasti besidomintiems kur gi ir su kuo būsite :)

STUDENTAI

KŪRYBININKAS TAI? Kūrybinių industrijų studentai paprasčiau dar vadinami kūrybininkais. Visus kūrybininkus suskirstyčiau į dvi gan aiškias grupes: 1) meniškeni 2) verslininkiškesni. Nėra visiškų vienokių arba kitokių, nes visi mes čia atėję turime nors šiokį tokį supratimą, esame nors kažkiek prislietę prie kultūros, meno, komercijos ir ne tik. Dauguma turi įvairių idėjų. Nemažai studentų papildomai užsiima įvairiausiomis Kūrybinėms industrijoms artimomis veiklomis. Kai kurie megėjiškai, o kai kurie jau rimčiau.
Dažnai manęs paklausia koks žmogus turėtų čia stoti. Manau, kad toks, kuris siekia tikrai ne specialybę įgyti, turintis daugybę idėjų ir ieškantis įrankių joms įgyvendinti. Nes prisiliesime prie daug ko ir patys turėsime atsirinkti kur gilintis labiau, o ką pakaks tik pačiupinėti. Nes bent jau po pirmo kurso man vis labiau pradeda atrodyti, jog paranku turėti vieną idėją, kurią norima įgyvendinti. Čia, Kūrybinėse industrijose, rasite viską tai idėjai įgyvendinti, nes dalykai papildo vienas kitą, praktinėse užduotyse dažniausiai patys pasirenkame temas, o tai reiškia, kad visus keturis metus turėsime progą išsigryninti ir išsianalizuoti savo idėją nuo a iki z. Ir plius drauge su dėstytojais, kurie ne tik teoretikai.

POTENCIALAS. Bendrai pažiūrėjus man atrodo, kad kiekvienas mūsų yra daugiau mažiau tarsi vaikščiojantys idėjų generatoriai. Vieni labiau kūrėjai, kiti labiau idėjiniai žmonės. Ir visi tokie skirtingi, kad net nežinau ar dar kur galima būtų surasti vienose studijose tiek daug skirtingų, unikalių, tokių įdomių žmonių. Man buvimas šioje aplinkoje - įkvėpimo šaltinis. Labai dažnai pagalvoju, oho ką padaro maža grupelė kūrybininkų… Tuomet ką padarytų kelios grupelės susijungusių tokių žmonių? Kalnus nuverstų. Kai kurios įmonės tai jau pradeda pastebėti ir pasitelkti kūrybininkus savo darbuose.

STUDIJŲ MODULIAI IR DĖSTYTOJAI

Kadangi dėstytojai nuo studijų modulių yra neatsiejami ir kokiais 80% lemiantys tai, kaip dalykas pasirodys studentams, apačioje plačiau aprašiau kiekvieną iš modulių bei, žinoma, dėstytojus. Kiekviena studijų programa turi savo pliusus ir minusus, o ir studentai be galo skirtingi, todėl prašau visa tai skaityti su ta mintimi, jog tai tik vienos iš pirmakursių nuomonė, pirmas susidūrimas su universitetu bei ten viešpataujančia tvarka, džiaugsmais ir ne tokiais linksmais dalykais. Tikiuosi, kad pravers tiems, kurie lygiai taip pat kaip aš kažkada, dvejojo ir sprendė dilemą būti čia ar nebūti :)
Pirmasis semestras buvo daugiau individualaus darbo, su daug praktinių užduočių, fantazijos išlaisvinimu. Antrasis man pasirodė labiau tarsi bandymas mus išmokyti dirbti jau komandose, ruošti darbus rimtesniu lygiu, nors kalba eitų ir apie kūrybą.

FILOSOFIJA (1 semestras)
Tomas Kačerauskas

Filosofija turbūt kaip visur filosofija :) Čia atėjus nori nenori tenka surasti savyje tą filosofo gyslelę ar ją šiek tiek atgaivinti. Pats modulis manęs per daug nesužavėjo, tačiau kaip ir visur galima įžvelgti naudą. Antrame kurse mokantis jau Estetiką šios žinios labai pasitarnavo, nes buvo galima remtis jau anksčiau įgytomis ir išdiskutuotomis su dėstytoju žiniomis.
Šis modulis labiau orientuotas į seminarus, per kuriuos dalyvauti ir tai daryti aktyviai būtina. Ten neužtenka tik būti, būtina yra kalbėti ir kalbėti apie tai, ką dėstytojas nori išgirsti, nes seminaro metu yra rašomi pliusai ir galiausiai jie yra sumuojami. Seminaras, kuriame nebuvo pasisakyta vertinamas kaip nulis. Todėl šis modulis man labiausiai primena ilgas studentų ir dėstytojo diskusijas apie Platono “Valstybę”, Adorno “Kultūros industriją”, Wittgensteino “Filosofinius tyrinėjimus” ir kita.
Šį modulį dėstė dėstytojas, kuris mano ir kitų akimis - visiškas gerietis. Jau kas kas, bet šis dėstytojas labai myli kūrybininkus ir nors pats yra labai linkęs leistis į diskusijas seminarų metu, labai plačiai apimti dėstomą dalyką, leistis į filosofines lankas, tačiau jis vistiek labai supratingai žiūrėjo į studentus ir laikė mus kolegomis, kurie dar tik susipažįsta su filosofija.

LOGIKA (1 semestras)
Dalia Eidukienė

Prisipažinsiu bijojau šito žodžio ir visko, kas su juo susiję. Kažkodėl man tai labai siejosi su matematika. O matematika mokykloje man buvo kažkas labai svetimo, nes tikslieji mokslai manęs niekada nežavėjo, netraukė ir reiškė viena - daug kančių ir pastangų, kad sektųsi su jais susigyventi. Labai apsidžiaugiau sužinojusi, kad mes pirmieji Kūrybinių industrijų pirmakursiai, kurie nebeturėsime matematikos, tačiau kartu, kaip ir sakiau, nieko gero nežadėjo ir logika. Tačiau pradėjus vaikščioti į šią paskaitą, supratau, kad net ir aš logiką turiu ir visai ji nesikandžioja.
Turbūt visa tai dėka dėstytojos, kuri man iki šiol atrodo kaip pati rūpestingiausia ir “mamiškiausia” (gerąja prasme) dėstytoja. Ji sugebėjo įteigti, kad mokomės ne apie ką kita, o taisyklingą žmogaus mąstymą, apie įvairiausias mąstymo peripetijas ir metodus. Svarbu buvo vaikščioti į paskaitas, nes jų metu dėstytoja labai gerai viską išaiškindavo, pateikdavo daug gyvenimiškų ir iš savo asmeninio gyvenimo pavyzdžių. Todėl pabuvus paskaitoje mokytis nebereikėdavo, reikėdavo tik darkart paskaityti, pasikartoti. O tie minėti pavyzdžiai ir dėstytojos pasakojimai man buvo kažkas nuostabaus. Vis apimdavo jausmas, kad išeini iš paskaitos ne tik žinių pasisėmęs, bet ir pasimokęs gyvenimiškų dalykų.
Per seminarus, atsiskaitymus patartina rašyti tvarkingai, nekartoti jau minėtų pavyzdžių, mąstyti kūrybiškiau - dėstytoja į tai atsižvelgė ir įvertindavo visų atsiskaitymų metu. Taip pat, jeigu aktyviai dalyvausite ir gausite maksimalius balus iš tarpinių atsiskaitymų, būsite atleisti nuo egzamino. Tačiau kartu vertėtų žinoti, kad ši dėstytoja turi tvirtą išankstinę nuomonę ir principus dėl kai kurių dalykų, kartais, pavyzdžiui, aviatoriai dėl to kentėdavo, nes ji nuo pat pradžių juos “nurašė”. Nebent vienas kitas įrodydavo, kad yra verti pagarbos.
Apskritai man labai įdomu buvo išklausyti šio modulio medžiagą, nes net ir dabar karts nuo karto būna pritaikai vieną ar kitą dalyką, nebekartoji klaidų apibendrinant mintis, apie kurias sužinojom paskaitų metu ir net dėstytojos “gyvenimo” patarimai pasitarnauja :) Žinoma, kaip ir visur reikės šiek tiek pasimokyti, tačiau tai nenueis šuniui ant uodegos! O jeigu viskas gerai, pabaigoje būsite labai meiliai pavadinti “mylimukais”.

STUDIJŲ ĮVADAS (1 semestras)
Ramojus Reimeris

Kiekvieną kartą kam nors sakant, jog studijuoju Kūrybines industrijas, tenka paaiškinti ir kas tai yra. Taigi čia būtent ir mokėmės apie tai, kur esame ir kur einame. Manau, kad šis modulis buvo naudingas, nes rėmėmės ne tik dėstytojo įsivaizdavimu ar vizija, o ir straipsniais, kurie tikrai labiau padėdavo įsigilinti ir suprasti mūsų “specialybę”, dažnai atvykdavo kviestiniai lektoriai, kurie irgi dalindavosi savo žiniomis bei vizijomis. Turėjome progą sudalyvauti “Atvirų inovacijų forumuose”. Todėl šio modulio metu gavome tarsi progą pažvelgti į Kūrybines industrijas iš daugelio taškų, kartais net gi neigiamo ir tas labai gerai, nes juk ne visi yra teigiamai nusiteikę kūrybininkų ir kūrybinių industrijų atžvilgiu, todėl lengviau suprasti ir juos. Peržvelgti Studijų įvado kurso temas galima čia.
Labai gera matyti mums dėstančius jaunus žmones, nes ir žinios, kurias gauname “šviežesnės”, labiau orientuotos į mūsų poreikius. Jaunesni dėstytojai kad ir kaip ten bebūtų lengviau gali įsijausti į mūsų kailį. O ir pats mokymo procesas gali būti lankstus, mes net gi pirmo semestro eigoje koregavome testų struktūrą.
Patį mokymąsi čia reikėtų suprasti labiau kaip komandinį darbą. Daugelis straipsnių, kuriuos skaitėme buvo angliški, todėl ne viską ir visada pats supranti. Todėl mes prieš atsiskaitymą susitikdavom su kursiokais ir aptardavom visas straipsnio dalis kaip kas suprasdavo. Labai padėdavo, nes toks mokymasis workshop’o principu ir palengvina straipsnio įsisamoninimą, ir padeda pažvelgti į viską plačiau.

Analizuoti straipsniai:
Creative Industries in Europe and Austria - Definition and potential
A critique of definitions of the cultural and creative industries in public policy

Esė darbas:
Kūrybinių industrijų įtaka pasaulio ekonomikai

DALYKINĖ KOMUNIKACIJA (1 semestras)
Ramojus Reimeris

Šį modulį dėstė tas pats dėstytojas kaip ir Studijų įvadą, todėl mokymosi tvarka buvo panaši. Pats dalykas dažniausiai savaime yra gan įdomus, todėl dėstytojas stengėsi informaciją perteikti kuo paprasčiau. Tačiau man asmeniškai lengviau įsiminti yra tada, kai naudojami ryškūs pavyzdžiai, iliustracijos. To gal kiek stigo. Seminarų metu turėdavom įvairiausius užsiėmimus - žaidimus deryboms, viešosios kalbos sakymą, prezentacijų ruošimą ir kt. Peržvelgti dalykinės komunikacijos kurso temas galima čia.
Šis dėstytojas į studentus žiūrėjo kaip tikras kolegas, labai pagarbiai ir tarsi įžiūrėdamas mumyse kokį tai potencialą :) Smagus akibrokštas buvo kai sužinojome, kad šis dėstytojas dar ir dj‘ėjus. Po to jo gerbėjų skaičius pagausėjo, pagausėjo! Nuliūdino tai, kad antrojo semestro metu su šiuo dėstytoju jau nebedirbome, tačiau jį tam tikra prasme pakeitė jo kolegė Kiekybinių medijų tyrimų metodų dėstytoja, su kuria šis dėstytojas mus buvo supažindinęs per savo paskaitas. Jiedu mus turbūt labiausiai ir mokė apie kūrybines industrijas ir kėlė tą savimonę bei supratimą apie KI naudą.

Analizuoti straipsniai:
Creating Businesslike Messages
Face-to-face communication: Is it really necessary in a digitizing world?

MEDIJŲ STUDIJŲ ĮVADAS (1 semestras)
Jekaterina Lavrinec

Man šis modulis pasirodė tarsi Kūrybinių industrijų šerdis. Tarsi tai, kas įkūnija Kūrybines industrijas - ir tai, kaip platu, įvairu ir nekasdieniška tai gali būti. Medijos, paprasčiau sakant, yra viskas, kas perduoda vienokią ar kitokią žinutę. Tai gali būti ir paprasčiausia komercinė reklama, tai gali būti ir įvairiai interpretuojamas užrašas ant sienos “Viešosios erdvės bankrotas”. Todėl studentams šis dėstomas dalykas buvo viskas, ką jie veikia ir kokią žinutę siunčia. Manau, dėl to daug kam buvo žymiai lengviau atsiskleisti ir brainstorming’ų, užduočių metu pasirodyti visais savo gabumais. Tuomet ir pasimatė koks kiekvienas kursiokas čia pas mus yra skirtingas, unikalus, turintis vis kitokių minčių ir idėjų. Ir kai pagalvoji, kad jeigu dar tos idėjos būtų ir apjungtos, tai būtų visiška kūrybingumo “bomba”.


Paskaitų ir seminarų metu dažnai vykdavo diskusijos, spontaniški brainstorming’ai. Gaudavome kokią idėją ir tada visi puldavome vienas po kito ją vystyti, papildyti, pažiūrėti visai iš kito taško, analizuoti. Pats bendravimas su dėstytoja buvo labai draugiškas, nuolatos būdavom vadinami “kolegomis”. Smagu, kad ne šiaip vadinami, o tokie ir jautėmės, nes vis būdavo kokia proga prisidėti prie dėstytojos organizuojamų projektų. Apskritai ši dėstytoja man paliko didžiausią įspūdį. Vis negalėjau atsistebėti tuo, kiek daug šis žmogus gali žinoti, kaip iš įvairių taškų į viską gali pažvelgti, kiek papildomų veiklų turi, kiek jėgų įdeda į tai, kad seminaras praeitų ne veltui ir ne vienai grupei, o visom trim, kurios ėjo viena po kitos. O komentuodama mūsų darbus ar pasisakymus, ji visuomet sugebėdavo surasti kažką teigiamo ir paskatinančio tarsi nuolat beisistengdama mus tik skatinti, o ne atvirkščiai. Dar ir dabar ne vienas studentas bendradarbiauja su šia dėstytoja. Ir galima net lažintis, kad visur kur kažkas kūrybiško vyksta, būtinai sutiksi ir Jekateriną :) Pavyzdžiui, daugeliui žinomame “Burbuliatoriuje”.
Šio modulio metu turėjome nemažai ir praktinių užduočių (siaubo filmuko kūrimas apie savo augintinį, prezentacija apie nieką, pasirinktos medijos pristatymas/ performansas ir kt), tačiau kartu nemažai ir skaitymo namuose tam, kad po to susitikę galėtume viską išdiskutuoti.

Analizuoti straipsniai:
Kūrybinės industrijos - nuo kasdienybės revoliucijos iki įdarbintos fantazijos
Meno kūrinys techninio jo reprodukuojamumo epochoje
Medijų studijos - filosofija, komunikacija, menas
Pokalbis apie Bleiro raganą su ja ir be jos
Auditorijos vystymas Šiuolaikinio meno centro praktikoje
Media Democracy and Education
Situationist Manifesto

KRIKŠČIONYBĖ IR KULTŪRA (pasirenkamasis dalykas 1 semestro metu)
Vidmantas Šimkūnas

Pasirenkamasis dalykas galėjo būti arba Krikščionybė ir kultūra, arba Bendravimo psichologija. Jeigu mano pasirinkimas būtų priklausęs tik nuo pavadinimo, neabejotinai būčiau pasirinkusi Bendravimo psichologiją, nes šis dalykas man yra žymiai artimesnis. Tačiau nuėjus į pirmą jos paskaitą supratau, kad mūsų su dėstytoja supratimas apie psichologiją ir juolab bendravimo psichologiją labai prasilenkia, todėl nusprendžiau, kad geriau jau bus rinktis antrąjį variantą. Šiandien dėl to tik džiaugiuosi, nes studentai pasirinkę bendravimo psichologiją liko labai nusivylę, o ypač dėstytojos vertinimo sistema.
Krikščionybę ir kultūrą mums dėstė kunigas, kuris jokiu būdu mums nepiršo religijos, tikėjimo. Viso kurso metu jis buvo labai nešališkas, apie krikščionybę kalbėdamas labiau kaip apie religiją, kurią studijuojame. Žvelgėme į ją labiau iš kultūros pusės.
Tačiau aš vis dėlto laikausi tos nuomonės, kad turėtų tarp tokių pasirenkamųjų dalykų atsirasti modulis ugdantis studentus kaip asmenybes. Tikrai daugelis pirmakursių iš pradžių net nenumanė kaip reikės susidėlioti savo laiką, kad viskas būtų įveikiama ir suspėjama. Laiko planavimo pamokos būtų tikrai pravertę ne vienam. Taip pat tokie dalykai kaip tikslų kėlimasis, savęs atradimas, streso valdymas ir kt. Nors dalinai pagal programą tai turėtų apimti Bendravimo psichologija, tačiau pasiklausius kitų studentų atsiliepimų susidarė įspūdis, kad labiau tas modulis kenkia nei duoda naudos.

INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS MEDIJOSE (1 semestras)
Jolanta Aleknaitė ir Algimantas Čepulkauskas

Kūrybinėse industrijose informacinės technologijos užima labai svarbią vietą, nes daug mūsų darbo vyksta ir kuo toliau vis daugiau vyks kompiuteriu. Visa mūsų ateitis norim nenorim yra statoma ant to. Iš pradžių teko priprasti prie to kaip dažnai visuose mūsų darbuose figuruoja IT, nes mokykloje tas nebuvo jaučiama taip stipriai. Tačiau dabar tai tapę tarsi įpratimu, kad dalis studijų labai glaudžiai susiję su kompiuteriais.
Praktikoje mokėmės darbo su Microsoft Office Word, Power Point, Adobe Photoshop. Teorijoje to pačio tik iš teorinės, žinoma, pusės :) Patiko, kad per ne lyg į technologijas nesigilinome, prisilietėme prie tiek, kiek galėtų prireikti - bendram suvokimui.
Praktinių darbų atsiskaitymai vyksta labai paprastai. Mes gauname teoriją ir pavyzdžius. Juos galima analizuotis auditorijoje, galima savarankiškai. Tuomet gauname užduotį, ją atliekame ir taip atsiskaitome. Pusę galutinio balo “nešamės” iš praktikos į teorijos egzaminą, kur galime gauti likusią dalį balo.

INFORMACIJA IR KOMUNIKACIJA (2 semestras)
Jolanta Aleknaitė ir Algimantas Čepulkauskas

Iš esmės tai tos pačios informacinės technologijos. Vertinimo sistema, dėstytojai, darbas lygiai toks pats. Antrąjį semestrą dirbome su Microsoft Office Excel, HTML ir Adobe Flash.
Pastebėjimas būtų tik toks, kad geriau dirbti savarankiškai arba tada bent jau atsinešus savo kompiuterį, nes auditorijose kompiuteriai nėra pajėgūs dirbti, pavyzdžiui, su Flash‘u :)

KIEKYBINIAI MEDIJŲ TYRIMŲ METODAI (2 semestras)
Rasa Levickaitė

Ilgas pavadinimas nusakantis labai paprastą dalyką - apklausas. Kiekvienam iš mūsų yra tekę su tuo susidurti gatvėse, telefonu, internetu. Ir atrodytų ko čia dar galima būtų išmokti, juk paprasta kaip du kart du. Su tokiu nusistatymu buvau ir aš. Tačiau pradėjus mokytis supratau kiek daug visokiausių dalykėlių įeina į tyrimų atlikimą, kiek visko reikia žinoti. Teorijos yra nemažai, nėra ji iš įdomiausių, tačiau dėstytoja sugeba ją pateikti „skaniai”, supindama su įvairiausiais pavyzdžiais iš savo praktikos, gyvenimo, užduotimis. Kurso temas galima rasti čia.
Žinoma, kaip ir bet kur kitur, įdomiausia dalis yra praktika. Grupelėse turėjome sugalvoti kokią nors naują, inovatyvią prekę ar paslaugą. Tuomet paruošti anketą pagal visus reikalavimus ir patarimus. Na, ir žinoma apklausinėjimo laikas. Savo anketą patalpinome internete ir taip pat dalį žmonių apklausėme gatvėje. Turbūt geriausias viso to dalykas, tai, kad per praktiką ir savo pačių klaidas pamatėme, ir kaip žmonės iš tikrųjų yra linkę patys sau pameluoti. Po to visiem kursiokam pristatinėjom kiekviena komanda savo prekes ar paslaugas, jų pasisekimą ar nesėkmes, tyrimų rezultatus, netikėtus atradimus. Taip pat ruošėme maketus apibendrinančius projektus. Po šio darbo mano požiūris į tyrimus pasikeitė kardinaliai. Supratau, kad tai yra puiki priemonė pačiam sau pasitikrinti savo idėjas. Aišku dažnai tyrimai būna pozityvistiniai (kaip dėstytoja ir sakė, moterys tyrimuose yra jaunesnės, žmonės uždirba daugiau ir t.t.).


Taip pat šio modulio metu rašėme pirmąjį rimtesnį rašto darbą. Pati pasirinkau gan plačią temą „Kūrybingumas transformuoja gyvenimą”, kuriai galo atrodė nebuvo, o čia dar ir daugybė šaltinių ir reikalavimų. Tačiau galų gale parašiau. Nebuvo jis idealus ir toli gražu mano akimis žiūrint dar iki išbaigtumo, norėtųsi tęsti ir tęsti tą temą. Tačiau apskritai labai gera praktika buvo, manau, ateityje tikrai pravers rašant kitus rašto darbus.
Įdomiausia, kad nors šis modulis ir turi nemažai teorijos, kuri nėra itin įdomi, tačiau šios žinios išbandytos per praktiką man pasirodė kaip vienos iš labiausiai praversiančių ateityje. O ir pati dėstytoja studentus įtraukia į kitas papildomas veiklas - dalyvavimą „Atvirų inovacijų forumuose”, pagalbą organizuojant renginius. Taip pat turbūt dar ilgai atrodys, kad bet kokiu klausimu, susijusiu su Kūrybinėm industrijom, mes visada galime kreiptis į šią dėstytoją, nes kaip jau ir minėjau anksčiau, ji viena iš tų, kuri deda daug jėgų į kūrybinių industrijų bei kūrybininkų auginimą.

SOCIOLOGIJA (2 semestras)
Jūratė Černevičiūtė

Man pasirodė, kad tai ne kas kita, o mūsų socialinė kasdienybė, ją supančios problemos, klausimai, hipotezės. Pati teorinė medžiaga yra apipinta įmantriais terminais, tačiau paskaitų metu dėstytoja visa tai labai paprastai ir žmogiška kalba paaiškindavo studentams ir tuomet atrodydavo, kad mes tiesiog nuolat klausome ir diskutuojame apie tai, ką visi žino, bet galbūt ne visada pasako. Dėstytoja nuolat pateikdavo pavyzdžius, todėl įsisamoninti tą teoriją tikrai nėra labai sunku. Tačiau man asmeniškai gal kiek trūko tos visos medžiagos iliustravimo. Kadangi visa medžiaga sukasi visuomenei aktualiomis temomis, yra daugybė vizualios medžiagos, kuria būtų galima iliustruoti tai, ką dėstytoja kalbėjo. Tuomet tos paskaitos būtų gyvesnės.
Seminaruose dalyvauti yra būtina, nes praleidus tris iš jų, pažymys yra mažinamas apie 0,7 balo. Šio modulio pagrindinis praktikos darbas tai buvo pranešimo paruošimas pasirinkta tema. Susiskirstėme į komandas: pirmasis pranešėjas, antrasis ir moderatorius. Komandose rengėme referatus, kuriuos po to turėjome pristatyti grupiokams. Mūsų pasirinkta tema buvo “Moterų ir vyrų padėtis įvairiose kultūrose”. Kadangi šviežios medžiagos šia tema rasti nebuvo lengva, nusprendėme atlikti tyrimą apklausiant po vieną ar kelis įvairių šalių atstovus tam, kad bent daugmaž pajustume pagrindinius panašumus ir skirtumus, įvairių kultūrų ypatumus. Darbas buvo įdomus :) Nors su pačiu pranešimu kaip ir anksčiau minėtu rašto darbu norėtųsi toliau ir toliau dirbti, tačiau prisilietėme prie to pakankamai ir tikslo toliau gilintis kol kas tikrai nėra.
Ši dėstytoja yra viena iš užimčiausių, todėl nebuvo tokio asmeniško bendravimo kaip su kai kuriais kitais dėstytojais. Tačiau atrodė, kad ko bepaklaustum šios dėstytojos, visada gausi atsakymą.

ETNINĖS KULTŪROS STUDIJOS (pasirenkamasis dalykas 2 semestro metu)
Justė Michailinaitė

Antrojo semestro metu galėjome rinktis Etninės kultūros studijas arba Meno istoriją. Galbūt išankstinis neigiamas dėstytojos nuteikimas dėl Meno istorijos, galbūt studentų pasirinkimas mokytis lengvesnį dalyką, tačiau Meno istoriją pasirinko ko gero tik vienas iš aštuoniasdešimties studentų kurse.
Etninėse kultūros studijose mokėmės apie kalendorines šventes, tradicijas, liaudies dainas, tradicinę šeimą ir kt. Dažnai ruošdavome prezentacijas tam tikromis temomis susiskirstę komandomis, žiūrėjome filmą „Miškais ateina ruduo”. Šis modulis buvo gan lankstus, nes turėjome labai jauną dėstytoją, kuri ir pati kaip sakė „buvo studentė” :) Ir dainuojančių ir grojančių buvo. Ji labai aktyviai kvietė studentus dalyvauti organizuojant įvairius renginius, informuodavo apie renginius, kuriuose vertėtų apsilankyti.

ESTETIKA (2 semestras)
Agnieška Juzefovič

Estetika man pasirodė tarsi meno filosofija. Čia taip pat teko vėl prisiminti, jog turime kažkur giliai užslėpę savo filosofų gysleles. O ir dėstytoja mūsų buvo labai unikali :) Labai dažnai stebindavo ypač savo aprangos stiliumi, kuris su lig kiekviena paskaita vis keisdavosi. Sunku pasakyti tai gerai ar ne, tačiau gal šiek tiek ir blaškydavo tie nuolatiniai pasikeitimai. Tačiau kiek teko girdėti iš ankstesnių kursų, ši dėstytoja visuomet tuo pasižymėjo. Iš profesinės pusės ji puiki dėstytoja, tikrai išmano tai, ką dėsto.
Nors paskaitas buvo tik rekomenduojama lankyti, galiausiai vertinant buvo atsižvelgta ar dalyvavome būtent tam tikrose trijose paskaitose. Kas galbūt šiek tiek nesąžininga buvo tų atžvilgiu, kurie buvo visose išskyrus tas tris paskaitas. Seminaruose patartina ne tik būti, o ir labai aktyviai dalyvauti, kaip buvo ir filosofijoje, nes tai yra vienas iš pagrindinių kriterijų galutiniame įvertinime. Taip pat maksimalaus įvertinimo negaus tas, kuris papildomai nesidomės. Tie, kurie atliko papildomus siūlytus darbus tikrai išlošė savo naudai.
Paskaitų metu žiūrėjome tokius filmus kaip „Solaris”, „Spring, Summer, Fall, Winter… And Spring”, teko ir patiems pristatinėti iš estetinės pusės pasirinktus ne Holivudinius filmus, menininkus ar meno sroves.

VERSLO PAGRINDAI (2 semestras)

Labai daug tikėjausi iš šio dalyko, nes pati esu labiau orientuota į šią pusę, o ne tiek menininę. Tačiau paskaita, po paskaitos pradėjo pasimatyti, kad šio modulio programa buvo paruošta neatsakingai. Paprastai dėstytojai studentams pateikia labai tvarkingą, nuoseklią, vienu šriftu, su aiškiai suprantamomis schemomis ar paveikslėliais ir žinoma visų paskaitų metodinę medžiagą. Šiame modulyje supratau kaip iš tikrųjų apsunkina mokymąsi ne taip pateikta, neatsakingai ruošta medžiaga. Tokie dalykai įneša daug chaoso į visą mokymosi procesą.
Paskaitos buvo skaitomos iš lapų, o ne dėstomos, su studentais nebuvo stengiamasi perdaug bendrauti. Na, nebent tuomet kai mums buvo rodoma „Valanda su Rūta”, kas buvo kaip nuolatinis moralas apie tai kokia prasta Lietuvoje situacija, o Amerikoje puikių puikiausia. Arba jeigu ne tai, tuomet klausėmės labai šališkos nuomonės apie kai kuriuos politikus (pavyzdžiui A. Zuoką).
Mane asmeniškai labai nuliūdino ir šio dalyko egzaminas. Galima būtų net nesigilinti į tą faktą kaip buvo pateikta teorinė medžiaga, tačiau pats egzaminas neatspindi net to, ką mokėmės. Informacijos buvo daug, ruošimosi buvo daug, o štai gavome keturis klausimus iš galima sakyti dviejų temų. Ir tik parašius galiausiai dėstytoja pasakė, kad teorinėje medžiagoje ji kai ko nepateikė. Po tokio egzamino, apie kurio tiesos paieškas dėl rezultatų geriau net neišsiplėsiu, tiesiog tikiuosi daugiau niekada nieko bendro neturėti su šia dėstytoja.
Žinoma, reikalą turbūt labai gelbėjo seminarai (juose būtina būti, nes rašant galutinį balą į tai atsižvelgiama), kuriuose gilinomės į tam tikras situacijas, statistiką, sprendėme kaip elgtumėmės, ko galima būtų pasimokyti iš kitų patirties. Tačiau net ir verslo pavyzdžiai (business case studies), kuriuos nagrinėjome buvo akivaizdžiai pasenę, jau nebetinkami 2011m. kursui, kas motyvacijos daugiau neprideda. Gavus užduotį dirbti komandomis, dėstytoja tiesiog mus „konvejeriu” perklausydavo, kuomet atrodydavo, kad gali tiesiog pakartoti tai, ką sakė prieš tai šnekėjusi komanda arba galima būtų šnekėti net visai kita tema, nes mūsų vistiek nebuvo klausomąsi. Ar tai motyvuoja? Vargiai. Tai motyvaciją labai numušė ir tas kartas, kai tikrai pasistengėme parašyti komandos verslo planą, o atėjus jį pristatyti, dėstytoja absoliučiai nesiklausė, o po visko dar paklausė „Tai kodėl nenurodėt kaip ruošiatės reklamuoti?”, nors apie tai buvo visas ištisas skyrius.
Pasakysiu tik tiek, kad mano visiškai asmenine nuomone, man gaila, kad tokį svarbų man dalyką dėstė žmogus, kuris viso kurso metu atrodė nekompetetingas tą daryti. O juk taip norėtųsi, kad tokio dalyko dėstytojas būtų autoritetas, įkvėptų mumyse kibirkštėlę, norą imtis to, kas būtų ne vien idėjiška, tačiau ir pelninga, orientuota į verslą. Tačiau ačiū šiai dėstytojai už tai, kad nors verslo planą tikrai labiau pramokau ruošti.

KŪNO KULTŪRA (1 ir 2 semestrai)
Valda Morkūnienė

Na, apie ją teko girdėti dar net neįstojus, o ir polikninikoje rašydama sveikatos pažymą daktarė iškart nuteikė: “griebia ten, grieba”. Ir tai tikra tiesa. Iš pat pradžių po vasaros buvo labai sunku įšokti į tą ritmą ir įvykdyti dėstytojų reikalavimus. Tik čia, universitete, supratau ką iš tikrųjų reiškia kūno kultūra. Kaip jau sakiau, iš pradžių kūnas atsisako, priešinasi ir daro viską, kad tik tais rytais nereikėtų būti kūno kultūroje. Tačiau bėgant laikui pajaučiau kaip pradėjau tvirtėti, noriau daryti apšilimą ir jausti kaip apšyla kiekvienas raumenukas, o ir kai kurių raumenų tempimas po kūno kultūros pradėjo įgauti net gi malonų jausmą. Antro semestro metu, neįtikėtina, tačiau jau savo noru vaikščiojau vietoj kokio badmintono ar teniso į sporto salę, kur darėme pratimus pilvo presui. Sunku pasakyti kaip, tačiau dėstytoja sugebėjo įtikinti, kad einu ten dirbti dėl savęs.
Vienas pastebėjimas merginoms, universitete toks dalykas kaip mūsų dienos, negalioja. Čia nebuvo labai maloni žinia, tačiau laikui bėgant susitaikėm. Taip pat už kiekvieną praleistą paskaitą teks atidirbti kitu laiku.
Čia turėjome ir tokį dalyką kaip kūno kultūros teorijos testas. Nuėjus į keletą paskaitų, visi studentai susėdame mažoje auditorijoje, kur gauname metai iš metų tą patį tikrai palyginti lengvą testą, atsiskaitome ir gauname įskaitą :)

ANGLŲ KALBA (1 ir 2 semestrai)
Ivona Baranovskaja

Šis modulis turbūt kiekvienam iš mūsų kurso pasirodė labai skirtingai, nes tai priklausė nuo to, kaip dirbome mokykloje. Pirmo semestro metu man teko kiek atsipalaiduoti. Mokykloje turėjau labai stiprią anglų kalbos mokytoją, kuri nuolatos spaudė iš mūsų viską, ką gali. O štai universitete pirmą semestrą anglų kalba pasirodė labiau kaip atsipalaidavimas. Viskas buvo kaip ir gerai dėl medžiagos, kurią gavome, užduočių, kurias darėme, tačiau tai buvo tik nuolatinis tekstų analizavimas, užduočių, namų darbų darymas ir viskas. Nors ir artimomis kūrybininkams temomis. Na, dar turėjome vieną namų skaitymą, kur pasirinkę atitinkamos temos knygą, ją pristatydavome dėstytojai. Tiesa, iš testų gauti gerus pažymius buvo sunkoka, nes išmokti vis dėlto teko daug.
Antro semestro metu man pasirodė, kad viskas atsigavo. Greičiausiai tai įvyko dėl to, kad buvo atsižvelgta į mūsų atsiliepimus. Prasidėjo prezentacijų pasirinkta tema darymas, reklamų ruošimas, įdomesnės namų darbų užduotys, o ir darbo krūvis buvo žymiai didesnis. Šįkart atsiskaitinėjome jau nebe vieną, o tris home reading’us.


Į anglų kalbos paskaitas vaikščioti buvo būtina, nes į tai labai atsižvelgiama galutiniame įvertinime. Pati dėstytoja labai jauna, dėl to džiaugiuosi, nes ji gan lanksčiai žiūrėjo į mūsų mokymosi procesą, stengėsi surasti kuo įdomesnę informaciją, parinkti įdomesnes užduotis. Ir nors kai kada mokėmės ir ji, ir mes drauge, tačiau galutiniame rezultate tikiu, kad ir toliau mūsų darbo procesas tik gerės.

TAI KAS VIS DĖLTO TOS KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS? :)

Atsakymas trumpai, aiškiai ir paprastai šiame video filmuke:

Iveta

Rodyk draugams

KŪRYBINGUMAS TRANSFORMUOJA GYVENIMĄ

Žodis “kūrybingumas” man visada pirmiausiai siedavosi su gyvenimo transformavimu į gerąją pusę. Tarsi ši savybė padėtų į kasdienes situacijas žvelgti įdomiau, ieškoti nepramintų kelių, bandyti, eksperimentuoti, jungti tai, kas atrodo nesujungiama. Tačiau viskas pasirodo prasideda būtent nuo vieno žmogaus kasdienių, buitinių situacijų ir transformuoja į milžiniškus klasterius, kuriančius valstybių ekonomikas :)

Šio semestro rašto darbą rašiau būtent šia tema ir įtraukiau štai tokius punktus:

Kūrybingumas - kas tai?

Kūrybingo mąstymo ypatybės

Transformacinė kūrybingumo jėga

Mažasis ir didysis kūrybingumas

Bisociacijos svarba

Kūrybingumo pasekmės

Kūrybingumo evoliucijos modelis

Tie, kuriems įdomu būtų užmesti akį į visą rašto darbą, galite parsisiųsti jį čia :) Į jį įdėta daug darbo ir širdies, tačiau laikyti pasislėpus kompiuterio papkėje irgi nei šis nei tas, todėl dalinuosi. Galbūt kam nors pravers!

Iveta

Rodyk draugams

MOTERŲ IR VYRŲ PADĖTIS ĮVAIRIOSE KULTŪROSE

Universitete ruošiau Sociologijos pranešimą tema “Moterų ir vyrų padėtis įvairiose kultūrose”. Šis darbas buvo labai įdomus, nes visų pirma ir pati nenutuokiau kokie bus rezultatai, o antra mane visada domino moterų ir vyrų padėties skirtumai, jų skirtingo elgesio peripetijos. Kadangi patikimos ir pakankamai naujos informacijos šia tema neradau, su grupe atlikom tyrimą ir apklausėm 23 užsieniečius (ispanus, japonus, afrikiečius, indus, prancūzus ir kt.), kurie pasidalino savo patirtimi ir pastebėjimais apie įvairias kultūras :)

Žemiau klausimai, kuriuos siekiau išsiaiškinti:

Vyro ir moters vaidmenys šeimoje įvairiose kultūrose
Kuri lytis šeimoje atlieka svarbesnį vaidmenį?
Kokias pareigas šeimoje turi moteris?
Kokias pareigas šeimoje turi vyras?
Koks vyro požiūris į moterį?
Koks moters požiūris į vyrą?

Vyro ir moters karjeros perspektyvos įvairiose kultūrose
Ar moters ir vyro perspektyvos karjeroje yra lygios? Jei ne, tai kaip?
Ar egzistuoja atlyginimo skirtumai lytims?
Kaip vertinamas moters noras siekti karjeros?
Kaip vertinamas nestandartinis šeimos modelis - moteris, išlaikanti šeimą?

Vyro ir moters laisvalaikio leidimo būdai įvairiose kultūrose
Kaip žiūrima į moters ir vyro laisvalaikio leidimą atskirai?
Kaip moterys įprastai leidžia laisvalaikį?
Kaip vyrai įprastai leidžia laisvalaikį?

Na, ir jeigu beskaitant nusprendėte, kad įdomu būtų visą pranešimą pasiskaitinėti arba bent jau žvilgtelti kokie gi tie rezultatai, tuomet visą pranešimą galite parsisiųsti čia. Malonaus skaitymo ir nustebimo skaitant! :)

Iveta

Rodyk draugams

UNIVERSITETO IR GYVENIMO REALYBĖS KRYŽKELĖ

Vakar vidury susitikimo mintys nukrypo prie to, kad čia viskas atrodo taip „kitaip”. Visai ne taip, kaip įsivaizdavau rimtus ir svarbius darbo susitikimus. Keista, tačiau prieš tai jaučiau mažumėlę pasitikėjimo, nes žinojau, kad, na, bent šiek tiek juk universitetas mane ir ruošia tokiems atvejams. Tačiau anksti ryte prasidėjus susitikimui pasijaučiau taip, lyg mane, nemokančią plaukti, kas būtų įmetęs į baseiną, o Tu jau kapanokis. Tai gerai, kad pažiūrėjau į tai, kaip progą išmokti. Tačiau geriau pagalvojus, apėmė apmaudas dėl to, kad pasaulio realybė, kurią jau spėjo įteigti universitetas, tikrame gyvenime pasirodo absoliučiai nereali.

ANGLŲ KALBOS „NEREALUMAS”. Na, gal pradėkime nuo to, kad tiek mokykloje, tiek universitete anglų kalboje mane spaudė siekti geriausių rezultatų. Tačiau visada džiaugiausi tuo spaudimu, nes maniau, kad tai tik į naudą - gyvenime ši kalba atvers daug kelių. Prieš minėtą susitikimą, pasakysiu atvirai, jaudinausi ne tiek dėl susitikimo darbotvarkės, klausimų, kuriuos aptarinėsime, tačiau kalbos barjero. Į susitikimą atvyksta ne vienos ir ne dviejų šalių atstovai, todėl bendrausime angliškai - visą dieną. Niekada iki šiol nedalyvavau tokiame svarbiam susitikime, o čia dar su užsieniečiais. Nors ir žinau, kad mano anglų kalbos rezultatai neblogi, tačiau angliškai kalbėti keliskart per savaitę su grupiokėm nėra tas pats, kas kalbėti su žmonėmis, kurie nuolat bendrauja anglų kalba. Tačiau realybė pasirodė visiškai kitokia, nei ta, kurią man įteiginėja dabar jau universitetas. Realybėje žmonės nemoka anglų kalbos idealiai ir dėl to nei kiek nesijaudina. Jų tarimas dažnai „laužytas” ir visai kitoks, nei tas, kurio mus moko. Jie jaučiasi kuo puikiausiai ir trykšta pasitikėjimu kalbėdami taip, kaip jiems išeina ir kiekvienas pagal savo lygį. Jiems rodoma begalinė tolerancija iš kitų pusės. O štai mes vertinami balais už savo tarimą, už idealią gramatiką, sakinių struktūrą ir tik truputis tolerancijos mūsų klydimui universitete.

Šiuo metu net gi manau, kad labiau apsimoka turėti tarimą su akcentu, todėl, kad darbe tai praverčia. Pavyzdžiui nors ir iš mažos praktikos, tačiau jau spėjau pastebėti, kad žymiai maloniau ir paprasčiau telefonu kalbėti su užsieniečiais, kurie vietoj universitetinio minkšto „r” tarimo, ją ištaria kaip lietuvišką „r”. Tiesiog geriau išgirstamas žodis :) Todėl tikrai noriu pabrėžti, kad tie, kurie kompleksuoja dėl savo tarimo, gali nustoti tai daryti - kartais tai tampa net pranašumu!

TAUTŲ SKIRTUMAI. Prisipažinsiu, kad niekada tuo netikėjau. Visada maniau, kad negalima žmonių skirstyti pagal tautybes ir sakyti, kad jei jis lietuvis, tai jis toks ir anoks. Nes juk visokių žmonių būna. Tačiau po vakar susitikimo kardinaliai pakeičiau savo nuomonę. Tautų skirtumai akivaizdžiai egzistuoja. Gal kiek gaila, kad universitete labai mažai apie tai buvo iki šiol užsiminta ir tai apie tokias šalis, kurios mums visiškai neaktualios. Todėl, kad tik tokiose situacijose kaip vakar, išmoksti ką ištikrųjų reiškia viena ar kita tauta. Man pavyzdžiui, labai įdomu pasirodė tai, kad rusas ir ukrainietė buvo patys draugiškiausi iš visų šalių atstovų - kalbiausi, nuoširdžiausi, paprasčiausi, labai linksmi, kadieniški ir artimi man. Lenkai pasirodė esantys žymiai uždaresni - aktyviausiai bendraujantys tik tarpusavyje ir tik lenkiškai, per daug neieškantys progų pradėti pokalbį su kitais, tačiau jeigu jau tenka bendrauti su kitos šalies atstovais - tik tiek kiek prireiks, bet gan draugiškai ir geranoriškai. Mes, lietuviai, nesame linkę pradėti pokalbį, tačiau jei tik kas užkalbins ir inicijuos pokalbį, neriam į jį stačia galva - draugiškai, paprastai, su humoru. Net ir pastabų pateikimas kiek skiriasi. Pavyzdžiui, rusai ir ukrainiečiai pateiks labiau bendrines pastabas ir komentarus, kai štai lenkai bus smulkmeniškesni, o lietuviai labiau mąstys apie tai, kiek darbo reikės įdėti ir ką padaryti, kad tai būtų įgyvendinta. Žinoma, tai tik pirminis įspūdis, tačiau šie skirtumai man pasirodė tikrai stebėtinai ryškūs :)

SUSITIKIMAS BENDRĄJA PRASME. Gal kiek pasigedau ir tokio dalyko kaip žinojimo kaip apskritai elgtis susitikime kai kuriose situacijose. Sunku pasakyti ar universitetas galėtų tai perteikti kokia nors disciplina. Nors per vieną paskaitą galima sakyti nemažai apie tai mokėmės, bet gaila - mano patirtas susitikimas buvo visai kitokio tipo. Pavyzdžiui, vykau į susitikimą su visiška nežinia dėl pietų pertraukėlės - ar kiekvienas pietausime savarankiškai? Ar visi kartu? Ar kuri nors iš įmonių užsakinės pietus? Jei taip, tai kaip su atsiskaitymu? O gal apmokės? Ar tai būtų normalu? Juokinga, turbūt pasirodytų tiems, kuriem susitikimai kasdienybė, tačiau susitikimų naujokams čia “tamsus miškas” :) Žinoma, išmoksti iš patirties tokius dalykus ir po to nei nesusimąstai, tačiau pačioje pradžioje toks žinojimas suteiktų žymiai daugiau pasitikėjimo ir užtikrintumo savo jėgomis.

Post Scriptum
Pabaigai tik noriu pasakyti, kad tegu nemoki kalbos kuo puikiausiai, tegu nežinai ligi galo kaip bendrauti su vienu ar kitu žmogumi, tegu net gi esi visiškai “žalias” rimtų susitikimų prasme, tačiau du dalykai užlopys viską - pasitikėjimas savo jėgomis ir pasiryžimas mokytis. Todėl žingsniuokit taip, tasi už Jūsų eitų visa kariuomenė! :)

Iveta

Rodyk draugams

SUSIPAŽINKIM! AŠ, SIAUBAS BAUBAS.

Esu įžymus, plačiai nuskambėjęs, kai kas mane dievina, o kai kas negali į mane nei akies krašteliu pažiūrėti. Bet toks jau tas žvaigždės gyvenimas. Nesu išrankus, mane sutikti galite įvairiausiose vietose: kartais po vaikų lovom, dieną tamsiuose pakampiuose ar vėlų vakarą nuošaliuose rajonuose. Pamenu save tiek laiko, kiek žmogus egzistuoja, bet nemanykit, parako dar pilnos kišenės. Mados ir tendencijos keičiasi, todėl dabar dažna mano vizitų vieta - televizorius (tikra įmantrybė, bet ko mat neįsiūlysi!)

VIENA IŠ PIRMŲJŲ PREMJERŲ. Viena iš ankstesnių mano premjerų televizoriuje - 1999m. Tada turėjom reikalų su Bleiro ragana. Tie reikalai taip nusisekė, kad neplanuotai ir atsidūrėme televizoriuje. Pasirodo mano minėtoji klientė, Bleiro ragana, nusižiūrėjo kelis studenčiokus kinematografus. Ir, žinoma, šie su savimi turėjo kameras. Na, ir, žinoma, kad kažkas po to tas kameras surado - štai tau ir kiaulės dėsnis. Per daug nesiskundžiu - man juk žinomumas tik į naudą, bet štai Bleiro ragana pyktelėjo ne juokais, visa laimė, kad filmuotoje medžiagoje ji nebuvo užfiksuota.

DARBO SPECIFIKA. Mano darbas nėra lengvas, reikalaujantis daug išmonės ir kūrybos. Na, kad ir ta pati Bleiro ragana. Su moterim dirbti ir taip nelengva, o ši dar ir legendose apipasakojama, tai galit numanyti kaip poniutė savo sąlygas išdėstė. Taigi, šis darbas susidėjo iš tokių dalių:

NARATYVAS(PASAKOJIMAS). Reikėjo sukurti tikrai virpuliukus keliančią istoriją su visais minėtų studenčiokų džiaugsmais ir mano džiaugsmui, jų nelaimėmis. Tačiau ir čia turėjau neperlenkti lazdos - viskas turėjo būti tikrai įtikinama ir realu. Prie visko prisidėjo ir tas akibrokštas su rasta filmuota medžiaga. Kažkas visą ją sumontavo ir paviešino su pranešimu, kad ši medžiaga buvo rasta, taigi tiems, kurie matė istoriją abejonių dėl realumo nekilo. O juk ir patys studenčiokai filmavo megėjiška kamera- tai kur jau čia nepatikėsi.

VEIKĖJAI. Šįkart pasitaikė tikrai vykę. Kadangi studenčiokai dažnai ir riebiai nusikeikia, išgyvena pakankamai buitiškas situacijas, natūralias visiems žmonėms emocijas - vėlgi net nėra minties jog tai galėtų būti nerealu.

INTERVIU ŽANRO ĮTRAUKIMAS. Na, čia viską suorganizuoti nebuvo lengva, tačiau toks mano darbas! Dėka Bleiro raganos žinomumo, pakišau studenčiokams mintį paimti keletą interviu iš vietinių gyventojų. O šie, kad davė kalbų… Net ir pats akimirką buvau patikėjęs. Ne tik, kad patys studenčiokai ėmė visu kuo tikėti, bet net ir vėliau išpublikuotoje filmuotoje medžiagoje matyti, kad šie interviu labai pasitarnavo realumo įspūdžiui kurti.

GARSAS. O, šis mano mėgstamas. Jis visuomet labai dėkingai man pasitarnauja. Žiūrėk, sukurk kokį baugų garsą ir jau žmonių odom širpuliukas bėgioja. Taip ir šįkart darėm. Gaila, nebuvo galima naudoti nenatūralių garsų, bet užteko ir mistiško varnų kranksėjimo ir artėjančių žingsnių garso.

SIMBOLIAI. Na, čia irgi buvo juokų darbas - palikti akmenų krūveles prie studenčiokių palapinės, šakų ryšulius surištus vieno iš dingusių studenčiokų kruvinais marškiniais. Na, gal kiek darbštumo reikalavo tie iškabinti žmonių siluetai iš šakų vidury miško, bet visą darbą kompensavo jų veido išraiškos, kai tai pamatė.

INTRIGA. Nei vienas iš studenčiokų taip ir nepamatė Bleiro raganos - toks ir buvo mano tikslas. Visi jie žinojo, kad ji yra, jautė jos alsavimą į nugarą, bet jos taip ir nepamatė, nes ji visuomet slėpėsi tamsoje. Toks buvo mūsų dviejų susitarimas. Iš pradžių priekaištavau jai, bet dabar matau, kad tai labai pasitarnavo. Mažai kas patikėtų, kad ir ta filmuota medžiaga reali, jei būtų pamatę kažkokią nežemišką ir mistišką Bleiro raganą. (Nors jei tarp mūsų, būna ir geresnių už ją!).

NAUJI VĖJAI MANO DARBO PRAKTIKOJE. Palikime tą Bleiro raganos reikalą ir pereikime prie šio to įdomiau. Prieš kelias savaites gavau labai įdomų užsakymą. Ir vėl su studenčiokais, bet po truputį pradedu manyti, kad gal ir jie - žmonės ir visai verti darbo su manim. 80 studentų gavo užduotį sukurti siaubo filmą apie mielą naminį gyvūnėlį. Prieš tai jie nagrinėjo mano darbo specifiką Bleiro raganos reikaliuke, todėl jau žinojo kaip dirbu.

“AUGINTINIS - KAI GERIAUSIAS DRAUGAS TAMPA BAISIAUSIU PRIEŠU”. Dvi studentės, Iveta ir Ieva, stengėsi pritaikyti tuos pačius mano darbo principus ir savo praktiniame darbe. Nebuvo lengva, nes tam šuniui iki mano lygio reputacijos nei nešviečia - tikras mielumo įsikūnijimas. O čia imk ir padaryk dabar iš jo siaubą… Bet, kad ir studenčiokės, įveikė! Visada yra kur tobulėt, tačiau kaip pirmas darbas su jomis, man buvo, keista sakyti, bet smagus.

Mano garbei net plakatą sukūrė:

Taigi, Siaubo Baubo premjera jų filmuke:

Nenuskriaudžiant ir kitų kolegų dirbusių su manimi, man labiausiai įsiminę darbai:
Andrius ir Viltautė
Sandra
Vaiva
Deividas

Post Scriptum
Nebijokit eksperimentuoti, nebijokit dirbti su manimi ir pritaikyti mano darbo principus neįprasčiausiais ir nekasdieniškiausiais rakursais - pradedu suprasti, kad žaviausi ir labiausiai pasisekę mano darbai yra būtent tie, į kuriuos įsileidau truputį rizikos ir nestandarto :)

Jūsų,
S.Baubas.

Rodyk draugams

VIENO PUODELIO ISTORIJA

Stovėjo tas vienišas, neapčiupinėtas, tuštutėlis Coffee Inn’o puodelis kol vieną dieną prie prekystalio atėjo dvi merginos. Iš pažiūros studentės (prašė vieno puodelio kavos joms abiems).

Ir būtent šiam puodeliui išaušo “jo valanda”. Puodelis jau buvo bepradedantis mėgautis vidumi tekančia aromatinga kava (juk Tai jis patiria pirmą ir paskutinį kartą savo gyvenime!), kai išgirdo merginą klausiant: “O turit kokį maišelį, kad nesimatytų puodelio?”. Tuomet timptelėjo puodelis gailiai lūpą ir susirūpino tuo, kas jo laukia… Ir jau nebesvarbu, kad jis buvo sklidinas fantastiškos kavos, dabar jo galvoje dėjosi tikras balaganas.

Merginos čiupo raudoną flomasterį ir ėmė puodelį kutenti raižydamos jį tuo pačiu raudoniu. Negana to, kad paleido pirmą ir paskutinį savo malonumą vėjais, kad jo laukė vienatvė tamsiame maišelyje, tai dar ir privertė jį raudonuoti… “Ar čia gyvenimas?” - verksmingai galvojo puodelis.

Kai jis atsidūrė tame visai neypatingame, eiliniame ir dar tamsut tamsutėliame maišelyje, tada jam kilo geniali idėja: “Išsiliesiu, va tada mane pastebės!”. Abi merginos taip kažkur skubėjo, kad viena iš jų tik prabėgom sušuko: “Šiek tiek išsiliejo”. “Pf, šiek tiek mat!” - įsižeidęs mintyse atkirto puodelis.

Tada jis dar girdėjo jas kalbant: “Tai įeinam ir greit paduodam”, “Gal paprašom, kad jis išeitų? Nes keistai atrodys, jei prie visų dovanosim…”. Viskas keistai susvirduliavo, lyg jos abi būtų sustingę. Pasigirdo: “Jis ateina, kaip tyčia!!”

-”Mes kaip tik pas jus ir ėjom!”
-”Laba diena”
-”Palaukit, palaukit, mes čia simboliškai… Su tarptautine mokytojų diena!”
(Puodelis pajuto kaip jis atsidūrė didesnėse, masyvesnėse rankose nei prieš tai, matyt vyras!)
-”Nes mums studentams jūs esat mūsų ateities mokytojas”
(Puodelis pajuto šviesos žiburėlį, kažkas intensyviai jį nužiūrinėjo)
-”Aš ką tik skolinausi 20ct iš jūsų kolegų, kad nusipirkčiau kavos! :)”
-”Mes skaitom jūsų mintis!”

Tada puodeliui viskas paaiškėjo… Jis ne šiaip puodelis. Tiek ilgai jis laukė ir tiek iškentėjo dėl to, kad štai šis žmogus galėtų iš jo atsigerti kavos, kurią taip mėgsta! Tada jis suprato - gyvenimas tampa pilnutėlis ne tada, kai tavo vidus yra sklidinas nuostabių dalykų , o tada kai visu tuo pasidalini su kitais.

Post Scriptum
Taip mes su Ieva sveikinom vieną iš šauniausių savo dėstytojų, Ramojų Reimerį, su tarptautine mokytojų diena :)

Iveta

Rodyk draugams

NE TIK VIENAM GALE “KABLYS”! (Iveta & Ieva)

“Kablys” - neprognozuojama žmogaus psichologinė būsena, kuri pasireiškia energijos, idėjų ir atsidavimo tam tikram objektui pliūpsniu. Neatsiejamas šios būsenos bruožas - sunkios formos priklausomybė nuo tam tikros idėjos, sumanymo, žmogaus ar kt. (Pagauti “kablį”, “užsikabliuoti”)

Kaip “užsikabliavote”? Kodėl?

Iveta: Kai pirmą kartą pamačiau Ievą, tada pagalvojau tik viena: “Va čia tai charakteris, čia tai asmenybė!”. Ir to užteko. Mūsų kūrybininkų tarpe (VGTU, Kūrybinės industrijos) ji buvo vienas iš ryškiausių žmonių, ji viena iš nedaugelio turėjo tvirtą nuomonę, kaip pati sako “liūtišką” gyvenimo filosofiją ir kažkas viduje man nuo pat pradžių kuždėjo: “Sutarsim” :)

Ieva: Iveta - ją pažinojote visi Jūs, bet ne aš. Nei įsivaizdavau, nei sapnavau ją.
120 proc. blog’as - Jį skaitėte Jūs, o aš apie tokį tegirdėjau iš draugės kalbų. Tačiau.. Vieną gražią dieną ji suorganizuoja kūrybinių industrijų studentams ekskursiją į Gauminą. Taip, į mano svajonę.
Ir tada suprantu, kad jetau! šis žmogutis juk mokosi kartu su manim, kad Ji ta, apie kurią girdėjau, bet praleisdavau kas kartą pro ausis. Pasidomėjus suvokiu, kad “užsikabliavau” ja ir buvau tikra, kad noriu susipažint susipažint susipažint!
O tada ir prasidėjo… (:

Kaip šis reiškinys tęsėsi toliau?

Ieva: Sutarėm, kad eisim kada nors arbatos. Ir nuėjome. Ir mes daug tada kalbėjom. Ir paskaitų metų vis kažkaip kartu susėdame. Net išpylus jos arbatą, tos dėmės sukūrė man idėją. (mhm, aš kažkiek užsiimu graf.dizainu, idėjos visad svarbu!). Ir tiesiog viskas vykdavo nekasdieniškai. Ir tų “ir” galima rašyt ir rašyt.

Iveta: Visos aplinkybės klostėsi taip, kad noriu ar nenoriu bet vis susitikdavau Ievą! :) Vis išpuldavo atsisėsti kartu, pirkti arbatą kartu… Galų gale taip ir vėl besėdint kartu pamačiau koks nerealus oras už lango ir tiesiog pasakiau: “Jei turi laiko, po paskaitos tave kai kur nusivesiu”. Tada ją nusivedžiau į Ponių laimę, kur valgėm skaniausią šokoladinį pyragėlį ir kelias valandas šnekėjom be sustojimo. Atrodė, kad galėtumėm šnekėt ir šnekėt, dalintis mintim, idėjom, sumanymais be atsikvėpimo. Bet tądien dar nutylėjau idėją drauge kažką kurti, įgyvendinti kokią nors idėją :) Viena buvo tikrai aišku: abi esam pamišę dėl tų pačių dalykų, abi esam pilnos idėjų ir abi siekiam šio to daugiau iš gyvenimo.

Kokios buvo “užsikabliavimo” pasekmės?

Iveta: Būnant su Ieva mane nuolat lydėjo toks jausmas, kad abi esam didelis idėjų generatorius. Ką bedarytumėm, kas benutikdavo vis nuskambėdavo žodis “idėja”. Net ir tada, kai ji išpylė tą mano arbatą - net tada kilo idėja :)) Matyt visiška kulminacija buvo Medijų paskaita, kuomet sėdėdamos vėl šalia viena kitos, visai priešais dėstytoją ėmėm susirašinėti ant lapo (Paveikslėlis viršuje). Kažkas kuždėjo, kad būtinai turiu jai parašyti dėl tos minties kartu imti rašyti blog’ą ar kažką tokio, kas padėtų mums ir su kitais pasidalinti idėjomis, tuo, ką išmokstam įdomiausio, idėjiškiausio per paskaitas, tuo, kas gimsta ir mūsų galvose…

Ieva: Idėjų bum’as buvo penktadienį. Taip jau susiklostė, kad į medijų seminarą nuėjau ne su savo grupe, tačiau su Ivetos. Ir neveltui! Pirmasis mūsų kaip Iveta & Ieva projektas bus kūrybinių industrijų medijų seminaro namų darbas. Raktažodžiai: siaubas, mielas, gyvūnas. Idėja yra - telieka įgyvendint! Ar laukiat?

Ar yra nors kiek vilties, kad artimiausiu metu atsikratysit šios priklausomybės? Ko iš jūsų laukti toliau?

Ieva: Iš mūsų laukti visko. Dalinsimės įspūdžiais besimokant KI, mūsų brainstorm’ais, lifestyle’u ir tiesiog viskuo, ko sveikas protas galbūt niekada nesupras. ((:
Mes norime būti įdomūs sau - būti įdomūs Jums!

Iveta: Kiek tik save atsimenu, tiek visada buvau ne tai, kad pilna, bet persipildžius idėjų. Pradėjus studijuoti KI (Kūrybines industrijas), susipažinus su daugiau tokių žmonių, tų idėjų maža pasakyt - padvigubėjo. Todėl tikrai ruošiuos kartu su Ieva ir Jumis pasidalinti tuo, ką sužinome įdomaus, apie kokius neįtikėtinas idėjas išgirstame, ką pačios sumąstome. Pavyzdžiui, artimiausiu metu medijų paskaitai kursim “siaubeką” apie naminį gyvūnėlį :)))

Tai kaip reikėtų pavadinti būtent jūsų “užsikabliavimo” tipą?

Ieva ir Iveta: MES TURIME IDĖJĄ, MES IDĖJĄ ĮGYVENDINSIM.

Post Scriptum
Abi Jums visiems linkim pagauti kuo daugiau tokių “kablių”, pradėti sirgti, gyventi, kvėpuoti savo idėjomis ir svarbiausia nepalikti jų tik keliem išskirtiniams žmonėms, tik grupėms žmonių, o imti jas įgyvendinti ir skleisti žinią apie savas ir apie kitas nugirstas idėjas kuo plačiau. Juk viena vienintelė fantazija, viena vienintelė idėja gali pakeisti milijonus realybių :)

Iveta & Ieva

Rodyk draugams