Mes esam žmonės. O žmogus visad šaukiasi kito žmogaus. Nuolatos ieškom savo gyvenimo bendražygių. Tegu tai bus antroji pusė, tegu tai bus draugai, tegu tai bus verslo partneris. Bet nieks neužginčys - drauge lengviau, drauge sunkumai atrodo ne tokie jau sunkūs, problemos ne tokios jau ir beviltiškos. Visi drauge mes esam stipresni, nei kad kiekvienas sau atskirai.

Kartą gyveno toks vienas dėstytojas. Mokė kiek neįprastai, nesilaikė nustatytų taisyklių, todėl buvo nesupręsta jį atleisti. Šis žmogus labai mėgo mašinas, tai buvo jo aistra. Todėl jis nuėjo dirbti į automobilių servisą. Ten dirbo 8 darbuotojai. Tas žmogus įvedė ir servise kiek kitokias taisykles: kiekvienas vakare baigiantis darbą darbuotojas, pavyzdžiui mechanikas, turėjo garsiai sušukti: „Kas geriausias mechanikas pasaulyje?!”, o visi kiti energingai šaukia atgal: „Tu geriausias mechanikas pasaulyje!”. Ir kiekvieną vakarą, kiekvienas darbuotojas tai darydavo. Žinot kaip šis mažas servisas, išdrįsęs mąstyti kiek kitaip, vadinasi dabar? „Toyota”.

Pradėjus mąstyti apie motyvacinio filmo kūrimą žinojau viena - žūtbūt turiu atrasti žmones, kurie mane lydės šiame kelyje. Seneka sakė, kad nebūna didžių žygdarbių, be didelių iššūkių. Taigi žinodama, kad laukia ilgas ir ne lengvas kelias nusprendžiau susirasti bendražygius. Ir tada sau pažadėjau - komandoje bus tik tie žmonės, kurie lygiai taip pat kaip ir aš tiki šia idėja.

Spalio 15 diena, ~18val. Ofisas jau ištuštėjęs, pritemę, kur ne kur pasigirsta koks sukrebždėjimas. Čia pat pasigirsta daug juoko, šurmulio, balsų. Keturi žmonės sustoję prie kokios tai žalios sienos. Vienas per kitą dalinasi kylančiomis mintimis, o tada visi drauge „skaniai” prapliumpa juoktis. Čia mes. Tą akimirką tarsi laikas sustojo. Pažiūrėjau į šalimais stovinčius žmones, į tas emocijas, kurios tryško tą akimirką, į šią sieną, kuri yra mūsų bendro triūso priežastis. Atrodo keletas sekundžių, bet tiek daug spėjo pro akis pralėkti. Dar visai neseniai aš buvau tiesiog vienas iš tų jaunų žmonių, kurie be tikslo žygiuoja per gyvenimą blaškomi net ir menkiausio vėjelio. Dabar štai šią akimirką aš stoviu čia jau kaip brandesnė asmenybė, kurios ir viesulas neišjudina. Štai pildosi viena iš didžiausių mano svajonių, o šalia manęs 3 bendražygiai, kurie pasiruošę kartu eiti koja kojon iki mūsų bendro tikslo. Drauge kuriame motyvacinį filmą “Aš su Tavimi” . Noriu Jus supažindinti su šiais žmonėm ir parodyti, jog tai tie, kurie vienaip ar kitaip stato Lietuvą ant kojų - tuo ką veikia, tuo ką mąsto, kuo tiki.

(Geriausias iliustratorius Pasaulyje)

Vaidas Bagonas, Jums sako:

Visų pirma tikiu šia idėja ir manau kad tai tikrai gali padėti ne vienam žmogui. Tikiu humanišku šios idėjos pradu. Daroma viskas iš idėjos, todėl manau  vien dėl to projektas jau yra pasisekęs. Kita priežastis - komanda. Manau ji yra puiki ir su tokiais žmonėmis yra lengva ir gera dirbti.

Ką norėčiau pasakyti visiems jauniems žmonėms?
Man labai yra patikusi viena frazė, naudojama vienoje iš reklaminių kampanijų. Bet visa tai atmetus, išsigrynina labai prasmingi dalykai. Naudoju ją sau, kaip motyvaciją. Tai būtų: “Keep walking” ( “Nenustok eiti” ). Šią frazę plačiau galima būtų pasakyti taip: “Kad ir kas benutiktų, kelkis ir eik toliau, neklausinėk, kodėl tai turi daryti, tiesiog eik pirmyn, kad ir mažais žingsniais, eik!”

(Geriausias animatorius Pasaulyje)
Andrius Alčiauskas Jums sako:

Visada jaučiau norą sukurti socialinį projektą, jokio atlygio, tiesiog padaryti ir dovanoti kitiems tai, ką sugebi. Tam, kad kiti matytų ir tuo darbu būtų paskatinti daryti, nepasiduoti.

Ką norėčiau pasakyti visiems jauniems žmonėms?
Tiesiog kelios smagios, padrąsinančios mintys:
Aš atsparus žodžiui „nesėkmė”. Man pavyko ją permanyti. Vienintelė nesėkmė, kurios žmogus turi bijoti - tai ryžto praradimas siekiant užsibrėžto tikslo. - (Dž.Eliotas)
Jei nepasiseks iš karto, mėgink dar sykį. - (V.E.Hičkokas)
Tas, kuris daug žino, - lankstus; tas, kuris žino ką nors viena, - išdidus. Pirmasis mato, ko jam trūksta, antrasis panašus į gaidį ant mėšlo krūvos. - (T.G.Gipelis)

(Geriausias operatorius Pasaulyje)
Justinas Beinorius Jums sako:

Aš pavargau nuo komercijos. Rimtai. Tokie projektai, kuriuos darai tik iš širdies - apsivalymas. Galvoju mesti darbą ir važiuoti į kalnus avių ganyti. Pasiimsiu kamerą ir susuksiu dokumentinį filmą apie tai, kaip nepaprasta būti paprastu žmogumi. Čia mano svajonė. Na, o dabar kamerą apšildysiu su Ivetos idėjiniu projektu.
Ai, dar noriu pasakyti: darykit dabar. Tiesiog, darykit ir neklausykit, ką jums kalba pikti dėdės ir tetos. Visas tas didžiulis visuomenės taisyklių rinkinys, kaip kirminas mums įlindęs į galvą neleidžia laisvai mąstyti ir gyventi. Kartais jis taip stipriai sugraužia žmogų, kad užuodęs gėles gatvėje jis akimis ieško laidotuvių ceremonijos… Nesileiskit suvalgomi. Būkim vaikai ir mėgaukimės rudeninių lapų šlamėjimu.

Ką norėčiau pasakyti visiems jauniems žmonėms?
Tikrasis pasaulio super herojus - paprastas žmogus.

Patiko (0)

Rodyk draugams